Pirmieji dainų šventės renginius pradės dailininkai. Pasak šventės direktoriaus Romualdo Kondroto, liepos 1 dieną Seimo rūmuose ir kiemelyje bus atidaryta plastikos darbų konkurso paroda, kurioje eksponuojama per 200 iš tūkstančio moksleivių kūrinių.
Po poros dienų į bendras repeticijas Kalnų parke suvažiuos šokėjai, folkloro ir instrumentiniai ansambliai.
Šokių šventę "Jaunystės vėjas" režisuojantis Vygantas Kazlauskas teigė, jog liepos 5 dieną Kalnų parke bus bene didžiausia kolektyvų įvairovė. Beveik 2 valandų trukmės vieningoje kompozicijoje derės popchorų, folklorinių, instrumentinių ansamblių kūriniai ir specialiai šventei suburto jungtinio saksofonų orkestro muzika, baletas, liaudies, pramoginiai, sportiniai šokiai, teatras, triukai, pirotechnika.
Skambant Balio Dvariono, Astoro Piazzolos, Giedriaus Svilainio, kitų kompozitorių ir netgi legendinės roko grupės "Pink Floyd" muzikai jaunieji atlikėjai atskleis "Jaunystės vėjo" misteriją.
"Nerūpestingai žaidę su vėjo malūnėliais, suskambus pirmajam skambučiui vaikai paliks juos pievoje. Tiesa, paskui paslapčia vis viena atsineš į mokyklą. Čia per žinias, patyrimą jie išaugs į veržlius jaunystės sparnus. Tokia būtų šios misterijos vizija", - sakė visų staigmenų nelinkęs išduoti Šokių dienos vadovas.
Liepos 4-ąją prasidėjusias Pučiamųjų instrumentų orkestrų, kaimo kapelų eitynes Vilniaus gatvėmis, moksleivių teatrų pasirodymą Gedimino prospekte, Aitvarų šventę prie Baltojo tilto, Tautodailės darbų mugę ir folkloro ansamblių koncertus bei Šokių dieną liepos 6-ąją vainikuos Dainų šventė Vingio parke.
Dėl teisės dalyvauti Dainų dienoje atrankose varžėsi beveik 400 vaikų ir jaunimo chorų. "Apvažiavę visą Lietuvą buvome maloniai nustebinti išaugusiu kolektyvų lygiu. Deja, ne visus galėjome pakviesti, nes nebūtume sutalpinę Vingio parko estradoje", - apgailestavo Dainų dienos meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Raimondas Katinas.
Pasak jo, parke skambės net 12 naujai parašytų lietuvių autorių kūrinių. Tačiau tarp autorių nebus nė vieno Nacionalinės premijos laureato ar profesoriaus. Dainas moksleivių chorams rašė kompozitoriai, kuriems artimesnė nauja stilistika, jaunatviška muzika.
Šventės himną "Trispalvė šviesa" ir paskutinį Dainų dienos kūrinį "Širdžių kalba" sukūrė šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis kompozitorius Gintautas Abarius ir poetas Albertas Antanavičius. Kitas dainas komponavo Laimis Vilkončius, Vaclovas Augustinas, Jaroslavas Cechanovičius, Algirdas Klova, Saulius Šiaučiulis, Alvydas Jegelevičius, Povilas Jaraminas ir kiti kompozitoriai.
"Dėl tekstų teks nuvilti - tokių poetinių anekdotų, kaip per Eurovizijos konkursą ar dešimtukus, neišgirsite. Dainų žodžiai išties prasmingi ir skambūs", - pabrėžė vyriausiasis dirigentas.
Moksleivių dainų šventė bus įsimintina ne tik vaikams, bet ir 25 chorų vadovams. Po pirmojo kūrinio, kurį diriguos vienas iš Dainų švenčių patriarchų maestro Antanas Juozėnas, prie dirigento pulto stos moksleivių chorams vadovaujantys muzikai iš Pakruojo, Ukmergės, Rūdiškių, kitų Lietuvos miestų ir miestelių.
Pasak šventės direktoriaus R. Kundroto, repeticijų ir pasirodymų grafikai sudaryti taip, kad vaikai ir jaunimas galėtų pamatyti visus koncertus, pasižvalgyti po miestą.
Rūpinantis šventės dalyvių saugumu, savivaldybės lydėti vaikus įpareigojo ne tik mokytojus, bet ir savivaldybių medikus, policijos pareigūnus, kurie su moksleiviais apsistos Vilniaus mokyklose.
Renginio sąmata - 2 mln. litų. Dar 600 tūkst. litų Dainų šventę rengianti Švietimo ir mokslo ministerija skirs savivaldybėms, kad iš dalies padengtų moksleivių atvežimo ir maitinimo išlaidas.
"Kai kas sako, kad tokios šventės nereikalingos, brangiai kainuoja, tačiau aš tokiai minčiai nepritarčiau. Ir ne tik todėl, kad meninis lavinimas - puikus būdas užimti vaikus prasminga veikla, ugdyti jų kūrybiškumą, atsakomybę, patriotiškumą. Pastaruoju metu pasaulis ypač susirūpinęs mažų kultūrų, kalbų nykimu. Dainų švenčių skeptikams galėčiau pasakyti, jog puoselėjant Dainų švenčių tradicijas Lietuvai tai negresia", - sakė švietimo ir mokslo ministras R. Motuzas.
Didesniuose Lietuvos miestuose Moksleivių dainų ir sporto šventės pradėtos rengti 1927 metais. Pirmoji respublikinė moksleivių dainų šventė Vilniaus Vingio parko estradoje ir "Žalgirio" stadione vyko 1964 metais. Joje dalyvavo apie 24 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų.
Paskutinį kartą apie 20 tūkst. šalies moksleivių susibūrė 1997 metais. Penktoji dainų šventė apėmė kone visus mėgėjų kūrybos žanrus: vyko teatrų vaidinimai, pučiamųjų orkestrų, kaimo kapelų ir folkloro kolektyvų koncertai, aitvarų paradas, chorų konkursas.
Šių metų liepos 1-6 dienomis vyksiančią šeštąją moksleivių dainų šventę, skirtą Lietuvos nepriklausomybės 15 metų sukakčiai, globoja Prezidentas Valdas Adamkus.