Trys stulbinančios karjeros dešimtmečiai, dešimtys visame pasaulyje žinomų hitų ir šimtai pelnytų apdovanojimų – visa tai yra faktai apie šią legendinės Jacksonų šeimos narę, į Lietuvą atvykstančią pirmą sykį.

Penkių „Grammy“ apdovanojimų laimėtoja, kurios įrašai parduoti daugiau nei 160 milijonų egzempliorių tiražu, Kaune atliks populiariausius savo hitus ir 2015-ųjų rudenį po septynerių metų pertraukos išleisto naujo albumo „Unbreakable“ dainas.

Rugpjūčio pabaigoje Kanadoje prasidėjęs Janet Jackson turas itin nudžiugino jos gerbėjus. Iki šiol surengtuose koncertuose skambėjo apie trisdešimt kūrinių. Tarp jų – didieji dainininkės hitai „That's The Way Love Goes“, „Nasty“, „Miss You Much“, „Again“, „All For You“, „Escapade“, „Scream“ (įrašyta su broliu Michaelu Jacksonu), „Rhythm Nation“ ir daugybė kitų.

Žiūrovus stulbina įspūdinga choreografija ir scenos konstrukcijos. Kita vertus, to ir tikimasi iš dainininkės, kuri yra sumušusi ne vieną svarbų muzikos pasaulio rekordą ir sukūrusi naujas vaizdo klipų bei koncertinių pasirodymų madas.

Statistika skelbia, kad nė viena kita atlikėja negali prilygti Michaelo Jacksono seseriai laimėtų apdovanojimų skaičiumi. Greta penkių „Grammy“ ji yra pelniusi dvylika “American Music Awards“, devynis MTV, net trisdešimt tris „Billboard“ apdovanojimus. Iš viso jos kolekcijoje – per 200 įvairių prizų.

Milžinišką Janet populiarumą įrodė 1996-aisiais pasirašyta rekordinė 80 milijonų JAV dolerių vertės sutartis su įrašų kompanija „Virgin“. Tuo metu tai buvo brangiausias kontraktas muzikos istorijoje, pralenkęs net jos brolio Michaelo Jacksono ir dainininkės Madonnos sutartis.

1999-aisiais “World Music Awards” ceremonijoje Janet įteiktas Legendos apdovanojimas už išskirtinius nuopelnus populiarajai muzikai.

1995-aisiais išleistas dainos „Scream“, kurią Janet įrašė su broliu Michaelu Jacksonu, vaizdo klipas yra brangiausias muzikos istorijoje. Jis kainavo net septynis milijonus JAV dolerių.

Vaizdo klipas „Scream“:

Įžymioje ir muzikalioje Jacksonų šeimoje užaugusi dainininkė išgarsėjo 1986-aisiais, išleidusi trečiąjį albumą „Control“. Jis pasiekė pirmąją JAV „topų“ sąrašų vietą ir buvo parduotas net 14 milijonų egzempliorių tiražu.

Muzikos pasaulis iškart atkreipė dėmesį į ypatingos dainavimo manieros, puikiai šokančią, talentingą atlikėją – tapo aišku, kad po saule tikrai yra vietos dviem superžvaigždėms Jacksonų pavarde. Net penki albumo kūriniai (tarp jų - „What Have You Done For Me Lately“ ir „Nasty“) tapo didžiuliais hitais.

Janet populiarumą dar labiau sustiprino albumas „Rhythm Nation 1814“, 1990-aisiais tapęs perkamiausiu disku pasaulyje. Albumą lydėjusios gastrolės buvo pripažintos sėkmingiausiu debiutiniu pasauliniu turu muzikos istorijoje.

1993-aisiais albumas “Janet” pasiekė dar vieną rekordą – jo dėka Janet Jackson tapo pirmąja atlikėja JAV istorijoje, kurios albumas iškart pasiekė pirmąją populiariausiųjų sąrašo vietą.

Tuo metu Janet jau buvo įsitvirtinusi kaip atlikėja, nevengianti tiek politinių ir socialinių, tiek labai seksualių kūrinių temų. Daugybės komplimentų sulaukė ir muzika, kurioje derėjo ritmenbliuzas, hiphopas, rokas ir net džiazas.

Visi nuo to laiko išleisti Janet albumai pasiekė milijoninę auditoriją. MTV už nuopelnus muzikai Janet skyrė „MTV Icon“ apdovanojimą – specialioje ceremonijoje savo pasirodymais Janet pagerbė Pink, „Destiny's Child“, „Outkast“ ir kiti didžiulę šios atlikėjos įtaką pripažįstantys atlikėjai.

Gerbėjus ji džiugino ir įdomiais duetais bei eksperimentais – dainavo su Eltonu Johnu, reperiu Busta Rhymesu ir kitais atlikėjais, taip pat filmavosi kine – juosta „Išprotėjęs profesorius 2”, kuriame Janet suvaidino su Eddie Murphy, yra puikiai žinoma ir Lietuvoje.

2009-aisiais mirus Janet broliui Michaelui, būtent ji pagerbė jo atminimą specialiu pasirodymu MTV apdovanojimų ceremonijoje. „Energingas ir iš viso širdies“, - šį pasirodymą gyrė leidinys „Entertainment Weekly“.

Nors iki 2015-ųjų dainininkė septynerius metus neišleido naujo albumo, iš akiračio ji nedingo – parašė didelio populiarumo sulaukusią knygą apie savo gyvenimą, nusifilmavo keliuose filmuose, bendradarbiavo su mados kompanijomis, surengė geriausių dainų pasaulinį turą, kurio metu tapo pirmąja atlikėja, surengusia specialų pasirodymą garsiojoje Paryžiaus Luvro muziejaus stiklo piramidėje.

Be ginčų pripažįstama, kad būtent Janet sukūrė teatrališkų, vizualiai įspūdingų, šokių numeriais praturtintų koncertų, kokius dabar rengia dauguma garsių popmuzikos moterų, tradiciją. Jos sukurtų pasirodymų įtaką nesunku pamatyti Jennifer Lopez, Britney Spears, Christinos Aguileros ir daugybės kitų populiarių atlikėjų šou.

Spalį išleistas naujas albumas „Unbreakable“ tapo didžiuliu įvykiu muzikos pasaulyje. Jį prodiusavo Jimmy Jamas ir Terry Lewisas – prodiuseriai, prieš ketvirtį amžiaus padėję sukurti Janet išgarsinusius albumus. Du albumo kūrinius įrašyti padėjo garsūs reperiai J.Cole ir Missy Elliott. Didžiausi Europos ir JAV leidiniai naująjį Janet darbą įvertino aukštais balais.

Paskutinę vasaros dieną prasidėjęs Janet koncertų turas irgi sukėlė didelį susidomėjimą. Iš pradžių paskelbusi apie 91 koncertą Šiaurės Amerikoje ir Azijoje, šiandien dainininkė pranešė apie pasirodymus Europoje. Beveik visi bilietai į 2015-aisiais rengiamus jos pasirodymus Amerikoje buvo išgraibstyti per porą savaičių.

2014-aisiais VH-1 surengtoje apklausoje Janet Jackson buvo išrinkta popmuzikos karaliene. Praėjus 30 metų nuo šuolio į aukščiausią popmuzikos lygą, dainininkė išlieka jos elite. Balandžio 22-ąją ji savo talentą pirmą sykį demonstruos Lietuvoje – koncerte, kuris taps vienu ryškiausių popmuzikos įvykių šalies istorijoje.

Vienintelį Janet Jackson pasirodymą Kaune kviečia pamatyti didžiausias Baltijos šalių koncertų rengėjas „Live Nation Lietuva“, Vilniuje taip pat surengsiantis skandalingosios grupės „Slipknot“, metalo legendų „Judas Priest“, Vengrijos muzikos stebuklo „Budapest Gypsy Symphony Orchestra“, Glenno Millerio orkestro, tango muzikos sensacijos “The New Urban Tango” ir kitų žinomų atlikėjų koncertus, o Kaune – įspūdingą Radistų gimtadienio šou „Žalgirio“ arenoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (53)