Ar galite įsivaizduoti, kaip skambėtų Taylor Swift hitas „Shake It Off“ arba Meghan Trainor daina „All About That Bass“, jei jos būtų įrašytos prieš septynis dešimtmečius? Niujorko džiazo pianisto Scotto Bradlee suburta grupė „Postmodern Jukebox“ turi atsakymą į šį klausimą – ir tokį efektingą, kad jos įrašai be problemų renka milijonus peržiūrų „YouTube“.
Elegantiški kostiumai, rafinuotas dainininkų seksualumas, senamadiški judesiai - „Postmodern Jukebox“ koncerte beveik galima pasijusti kaip praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio bare. Tik štai atliekami kūriniai – tokie, kokios tų laikų melomanai nė neįsivaizdavo. Nuo „Guns N'Roses“ iki George'o Michaelo, nuo Katy Perry iki Lady Gagos – patyrę grupės muzikantai džiazo, regtaimo, soul, country ir svingo ritmais jau apvilko šimtus geriausiai žinomų dainų.
Nuo mažens džiazu žavėjęsis pianistas Scottas Bradlee dar labai jaunas prasimušė į Niujorko klubų ir populiarių restoranų scenas, koncertavo su įvairiais atlikėjais, tapo spektaklio „Sleep No More“ muzikos režisieriumi. 2009-aisiais jis pamėgino sugroti 80-ųjų popmuzikos hitų kokteilį, aranžuotą regtaimo ritmu. „YouTube“ patalpintas įrašas „Hello My Ragtime 80's“ sulaukė daugybės puikių atsiliepimų – taip atsirado „Postmodern Jukebox“ idėja.
Po keleto nedideliais tiražais išleistų įrašų 2012-aisiais Scottas pristatė pirmą rimtesnį savo darbą – albumą, kuriame ritmenbliuzo stiliumi sugrojo Kanados roko grupės „Nickelback“ dainas. Kad ir kokia keista atrodytų ši idėja, įrašas dabar laikomas kone kultiniu.
2013-aisiais atsirado ir nuolatinė, koncertuojanti „Postmodern Jukebox“ grupė, kurią akimirksniu pradėta kviesti į įvairius vakarėlius, prezentacijas, net į vieną populiariausių JAV televizijos laidų „Good Morning, America“.
Išpopuliarėjusios grupės eksperimentai sudomino ir pripažintus muzikantus – pavyzdžiui, garsų JAV džiazo saksofonistą Dave'ą Kozą, padėjusį „Postmodern Jukebox“ įrašyti keletą kūrinių. Scotto Bradlee sukurtos „Tears For Fears“, R.E.M. Ir kitų garsių atlikėjų hitų versijos atsidūrė ir populiariame kompiuteriniame žaidime „BioShock Infinite“.
Kritikai iki šiol ginčijasi, kas yra „Postmodern Jukebox“ - gerai apgalvotas pokštas ar nuoširdus muzikinis projektas. Tačiau visi sutaria dėl vieno – šios grupės koncertai yra fantastiška pramoga. Ji puikiai nuteikia vyresnius klausytojus, kuriuos žavi muzikantų profesionalumas ir retro stilistiką. Tačiau pradžiugina ir jaunimą, kuris negali patikėti, jog Ellie Goulding, Carly Rae Jepsen, „Daft Punk“, „Maroon 5” ar Samo Smitho dainos gali skambėti taip įdomiai ir neįprastai.
Grupės nariai scenoje sukuria puikų šou, o Scotto Bradlee muzikinė akrobatika – tiesiog stulbinanti. Koncertų metu jis kreipiasi į žiūrovus, prašydamas pasakyti jų mėgstamiausius pasaulinius hitus, ir čia pat akimirksniu pradeda juos groti.
Grupės sudėtis nuolat keičiasi, tačiau kiekvienam koncertų turui „Postmodern Jukebox“ lyderis surenka įspūdingą patyrusių Niujorko muzikantų ir dainininkų komandą. Grupės paklausa vis didėja – į naujausių pasaulinių gastrolių, kurių metu įvyks ir pasirodymas Vilniuje, grafiką jau įrašyta per 100 miestų.
„Tai, ką mes darome, yra muzikinė laiko mašina. Kviečiame jus keliauti kartu“, - sako Scottas Bradlee, ragindamas nepraleisti pirmojo „Postmodern Jukebox“ pasirodymo Lietuvoje.
Stilingą „Postmodern Jukebox“ pasirodymą Vilniuje kviečia pamatyti didžiausias Baltijos šalių koncertų rengėjas „Live Nation Lietuva“, šįmet sostinėje taip pat surengsiantis metalo legendų „Judas Priest“, Vengrijos muzikos stebuklo „Budapest Gypsy Symphony Orchestra“, Glenno Millerio orkestro, populiariausio pasaulyje „Pink Floyd“ muzikos šou „Brit Floyd“, sensacingo tango projekto „The New Urban Tango“ ir kitų žinomų atlikėjų koncertus.
