„Ar esate kada girdėję, ką apie mus, tėčius, kalba mūsų vaikai? Jų tėčiai patys geriausi, stipriausi, nuoširdžiausi draugai, visada esantys kartu. Tai kas tie jų tėčiai? Tas tėtis, kurį aš pažįstu, namo grįžta pavargęs, kartais po koncertų vėlai naktį, atsibunda vaikams jau pakilus ir iškart kažkur skuba. Prašomas kartu padėlioti dėlionę ar pažaisti lauke, susierzina, atrėžia esąs užimtas. Tas tėtis vaikui užmigus atsisėda ant lovytės krašto jausdamas didžiulę gėda, žadėdamas sau nuo ryt nustoti skubėti, pasitaisyti, pasistengti atpirkti prabėgusį laiką. Ir net jeigu jam tai nepavyksta, vaiko akyse jis vis tiek lieka pats geriausias herojus. Kartą paklausiau savo sūnaus: „Ar yra kas kietesnis už žmogų vorą?“ Jis atsakė: „Žmogus tėtis“, – sakė Stano.
Naują savo dainą atlikėjas skyrė visiems tėčiams, kurie dar turi kur tobulėti.
