Nors atlikėja kukli ir nėra linkusi per daug savęs girti, jos darbai kalba patys už save. Sauliaus Mykolaičio  nominacija „Metų sezono atradimas“, M.A.M.A. apdovanojimuose – „Metų debiuto“ nominacija, T.Ė.T.Ė. - Metų vokalistės titulas, du pakankamai skirtingi albumai, koncertai Lietuvoje ir už jos ribų. Vienas artimiausių I. Narkutės pasirodymų Kaune festivalyje „Senamiesčio žiogas“, liepos 23 d., Ryšių kiemelyje 837.

– Kokia buvo Tavo muzikinio kelio pradžia? Kada supratai, kad nori džiuginti klausytojus savo dainomis? Kas paskatino pasidalinti savo kūryba su aplinkiniais?

– Muzikinis mano kelias prasidėjo dar net negimus - mat abu mano tėvai profesionalūs muzikai. Rodos, muzika tiesiog mūsų genuose. Savas dainas pradėjau rašyti ir rodyti kitiems paauglystėje.

– Tu tokia jauna, o Tavo daugelis dainų nostalgiškos, su liūdesio prieskoniu. Iš kur pas jauną žmogų tiek tokių sunkių emocijų?

– Nostalgija ir liūdesys nėra sunkios emocijos. Sunkios yra tos, kurių mes neleidžiame sau išgyventi, žūtbūt siekiame sukontroliuoti ir nuslopinti. Beje, man 28-eri (šypsosi).

– Daugelis Tavo dainų gimsta iš asmeninės patirties ir yra pakankamai atviros. Ar manai, kad nuoširdumas ir paperka klausytojus? Ar nebijai būti per daug atvira?

– Manau, jog paperka ir nuoširdumas, ir daugelis kitų sudedamųjų dalių. Per daug atvira būti nebijau, tik bijau būti neskoningai ar vulgariai atvira.

– Ar psichologijos studijos turi įtakos Tavo kūrybai? Kaip ji pasireiškia?

– O, turėjo tikrai! O pasireiškia turbūt taip subtiliai, kad net sunku apčiuopti ir įvardinti.

– Dainuoji apie partizanus: „Raudoni vakarai“, dokumentinė kino juosta „Trispalvis“ ir bendri pasirodymai su V. V. Landsbergiu – ar laikai save Lietuvos patriote? Kas įskiepijo Tau šią vertybę?

– Taip, laikau. Įskiepyjo šeima, giminė, gyvenimas.

– Viename interviu įvardijai, kad kūryba yra kosmosas, mistika. Kas padeda sugrįžti į realybę, kai pasineri į kūrybą?

– Nuovargis nuo kosmoso irgi yra, jis ir padeda grįžti. Taip pat padeda grįžti sportas ir neplautų indų krūva virtuvėje.

– Kokia Ieva yra iš tikrųjų? Ar kasdienybėje sugebi atsikratyti šios dainose tvyrančios melancholijos?

– Ieva “iš tikrųjų” yra visai kitokia, nei dainose. Galit paklaust bet kurio mane pažįstančio žmogaus.

– Kokiais kūriniais nudžiuginsi festivalio „Senamiesčio žiogas“ klausytojus, liepos 23 d.?

– Čia paslaptis.

– Kaip įsivaizduoji save po penkių metų? Patikėtum, jei kas pasakytų, jog baigsi savo muzikinę karjerą ir pasuksi su muzika nieko bendro neturinčiu keliu?

– Patikėčiau, bet nenorėčiau.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)