Pirmadienį Vilniuje koncertavo pankroko grupė iš JAV "Fabulous Disaster". Tik įėjęs į klubą vos išsisukau nuo susidūrimo su riksmu "Fuckers stole my wallet!" per koridorių bėgančia apkūnia trisdešimtmete panke. Vėliau paaiškėjo, kad tai grupės vokalistė, koncerto metu šūkavusi nemažiau energingai. Žadėto queercore "Fabulous Disaster" muzikoje nebuvo nė kvapo, tiesiog tipiškas amerikoniškas "Green Day" stiliaus
poppunk
.

Antradienį solidžiame "Forum Palace" klube "Galaxy" vyko radijo stoties "Relax FM" bliuzo koncertų serijos renginys. Vilniaus publiką linksmino vieno geriausių pasaulio bliuzmenų Johno Lee Hookerio sūnus Johnas Lee Hookeris jaunesnysis. Guvus 53 metų džunijoras su gera, profesionalia grupe atliko pakankamai standartinį rhythm & blues repertuarą - kelis tėvo hitus "You Talk Too Much", "Boom Boom", Muddy Waterso "Mojo", Alo Greeno "Ride Sally Ride" ir pan. Kiek prasčiau sekėsi su, ko gero, privalomais šiais laikais funk stiliaus kūriniais, bet koncertą galima laikyti pavykusiu. Hookeris net sugebėjo pakelti iš vietų ir pašokdinti patogiai prie staliukų įsitaisiusius maklerius, brokerius ir jų blondines.

Praėjusią savaitę miuziklu "Aidas ir Aida" debiutavo "Vilniaus muzikinis teatras". Spektaklis anksčiau buvo pastatytas tuometinės Vilniaus konservatorijos (dabar - Vilniaus kolegijos Menų fakulteto) studentų jėgomis. Miuziklo privalumai - kokybiška, nors ir su daugybe miuziklinių klišių, jauno kompozitoriaus Jono Jurkūno muzika ir geri Giedrės Kilčiauskienės bei Julijos Jačėnaitės vokalai. Trūkumai - visa kita. Akivaizdu, kad pretenduoti į rimto, profesionalaus teatro statusą "Vilniaus muzikiniam teatrui" dar anksti.

Ketvirtadienį Vilniuje koncertavo puikaus free džiazo saksofonininko Dewey Redmano sūnus, jau net už tėvą garsesnis saksofonininkas Joshua Redmanas su grupe "Elastic Band". Įtartina atrodė tai, kad elektroninį funk džiazą grojančiame ansamblyje nėra nei kontraboso, nei boso gitaros. Boso partijas, kaip Slava Ganelinas iš Ganelin-Tarasov-Čekasin trio, atliko klavišininkas. J. Redmanas yra neabejotinai puikus, labai techniškas instrumentalistas, išgaunantis itin skaidrų tenorinio saksofono garsą. Tačiau didžiąją koncerto dalį jis savo sugebėjimus sumaniai slėpė junginėdamas įvairius garso efektus, kurių dėka saksofonas skambėjo tarsi garlaivio švilpukas arba kaip prasta elektrinė gitara. Pirmosios dalies pabaigoje atlikta viena seksualiausių grupės "Led Zeppelin" dainų "The Crunch" skambėjo pretenzingai ir negyvai. Tęsinys su gražia Sheryl Crow balade "Riverwide" ir ypač Ornette'o Colemano "Lonely Woman" šiek tiek pagerino bendrą įspūdį. Redmanas atrodė ir elgėsi taip, lyg ką tik būtų sužinojęs, jog serga sunkia nepagydoma liga, bet, nepaisant to, jis aukojosi publikai.

J. Lee Hookerio vyresniojo mes jau, deja, niekada nebepamatysim, tačiau pakviesti į vieną iš daugelio Lietuvos džiazo festivalių senjorą Redmaną ar kurį nors jo kartos muzikantų turėtų būti vis dar įmanoma.

Penktadienį "Kaunas Jazz" koncerte Vytauto Didžiojo universiteto salėje pasirodė Richardo Bona pusseserė iš Senegalo, visiškai neįdomi afro-pop dainininkė Coco Mbassi. Jos grupės multiinstrumentalisto grojimas uždavė įdomią mįslę - kurį instrumentą jis valdo blogiausiai. Mano versija - gitarą.

Įkvėpęs gaivaus nakties oro Vienybės aikštėje su lauko scenoje grojusia gera šveicarų minimalistinio acid džiazo grupe "Ronin" patraukiau į "Naktinę oazę", kur koncertavo dainininkė Nicole Willis. Kai sužinojau, jog ji yra Jimio Tenoro žmona, bėgti jau buvo per vėlu. Teko išklausyti dalį jos programos, kuri įkyriai priminė paties Tenoro 10 metų senumo produkciją.

Ko gero įdomiausias šių metų "Kaunas Jazz" projektas - Mileso Daviso, Gilo Evanso ir Jano Garbareko perkusininkės Marilynos Mazur ansamblis "Future Song" kažin kodėl buvo "ištremtas" į dieninį koncertą ir pamatyti jo, deja, neteko. Vakarinę perkusinės muzikos porciją - duetą "Percadu" iš Izraelio ir nakties linksmybes su britais "Reel People" taip pat paaukojau vardan ramybės ir gotikos.

Pagrindinis gotikinio meno festivalio "Kunigunda Lunaria" koncertas vyko šeštadienį gražioje ir gana talpioje buvusio "Vaidilos teatro" salėje. Renginio staigmena turėjusi tapti electro-pop (ne metalistų ir ne pankų) dueto "DA17" trumpalaikė reanimacija praėjo gana sklandžiai. Tačiau didžioji festivalio žvaigždė - grupė "Theodor Bastard" iš Sankt Peterburgo atrodė žymiai silpniau nei galima buvo tikėtis iš įrašų. Koncertiniame atlikime neliko beveik nieko iš ganėtinai subtilaus grupių "Dead Can Dance" ir "Portishead" muzikos mišinio, kuris dominuoja jų albumuose.

Po ilgos pertraukos, jau beveik netekus vilties, kad jis atgims, pasirodė naujas žurnalo apie gerą garsą ir muziką "Gramofonas" numeris. Leidėjai žada netrukus atidaryti ir "Gramofono" interneto svetainę. Tiesa, jie tai žada jau gana seniai. Belaukdami internete informacijos apie prašmatnius stiprintuvus ir garso kolonėles, galite apsilankyti Lietuvos senbernių ir senmergių svetainėje www.senberniai.com su neblogu muzikos skyreliu ir jame publikuojamais smagiais rašiniais.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją