Daina „Žalioj tyloj“, kaip ir daugelis šių metų Lino kūrinių, pristatoma dviem skirtingais muzikos žanrais: akustiškai ir elektronine stilistika. Apie naująją dainą ir kuo šiandien kvėpuoja Linas Adomaitis, užduosime kelis klausimus pačiam atlikėjui:
- “Žalioj tyloj” persmelkta metaforomis, čia dainuoja net ir Lino akys. Papasakok, kaip gimė šis kūrinys?
- Dainos žodžius parašiau seniai, o muzika gimė tik vakar. Įrašiau dainą, daviau gamtoje paklausyti draugams, ir jie privertė mane pasidalinti su kitais. Tai va, dalinuosi. (Juokiasi.) Paskutiniu metu metaforos mane valdo, aš joms vergauju.
- O kaip atsirado dainos muzika? Ir kuri versija tau pačiam mielesnė?
- Akustinė arba geltona interpretacija buvo kruopščiai įrašyta studijoje. Visi instrumentai gyvi, jokios sintetikos. O elektroninė arba mėlyna interpretacija – nepatikėsite, bet suprogramuota namuose, virtuvėje, naktį be saiko geriant juodą arbatą su pienu ir medumi. Paryčiais supratau, kad įsimylėjau elektroninę versiją.
- Geri arbatą su medumi, dainoje taip pat sakai: “sugrįžk, vienatvę tepsime medum”. Ar taip mėgsti medų?
- Kaip lokys! Perku kibirais ir kabinu dideliais šaukštais. (Juokiasi.)
- Linai, ką kvieti sugrįžti? Ko tau labiausiai trūksta?
- Norėčiau nedetalizuoti teksto plačiau, nes metaforos kiekvieną žmogų palies visai kitu kampu. Noriu, kad “Žalioj tyloj” rastų savo skyrelį kiekvieno širdy savaip. O ko man trūksta? Šiandien nieko netrūksta, esu laimingas. O rytoj gal truks viso pasaulio. Aš nežinau, kas bus rytoj. Tikiu meile ir pozityviais sprendimais.
- Tai kuo be albumo įrašų ar koncertinio turo per Lietuvą šiandien dar kvėpuoja Linas Adomaitis?
- Daug daug daug visko šiuo metu. Ko gero, įdomiausia žinia, kad su žmona debiutuosime televizijos laidoje, kurią patys prodiusuojame. Tai bus labai įdomus, kelionėmis praturtintas mūsų kūrybinio gyvenimo etapas. Nuo gruodžio iki vasario mėnesio visus sekmadienius su televizijos žiūrovais leisime drauge įvairiuose pasaulio kampeliuose. Laidos kūrimas – tai kažkas naujo ir žiauriai įdomaus.
