Pasak žurnalisto E. Jakilaičio, Kaune vykstantys džiazo festivaliai – tai pirmiausiai galimybė vieną kartą metuose susitikti daug įdomių žmonių, su kuriais dažniausiai susitinka kartą per metus. Tai taip pat galimybė sugrįžti į savo gimtąjį miestą ir susitikti senus pažįstamus.
Penkioliktas festivalis, anot R. Zemkausko, yra subrendęs, „jis turi tokią publiką, kurios neapgausi, ir publika atsirenka, kas yra gerai ir kas yra ne taip“ ,- savo mintimis dalinosi visų penkiolikos festivalių lankytojas.
„Man jis iš principo visada vienodas - visada toks pats geras“, - sakė E. Jakilaitis. Pašnekovas juokavo, jog šių metų „Kaunas Jazz“ festivalio išskirtinis bruožas – pats šalčiausiais festivalis per visą gyvavimo laikotarpį.
„Smagu, gražu, kad Kaune vyksta tokie dalykai, juk vis dėlto iš Vilniaus, iš Paryžiaus atvažiavau būtent čia“, - šypsojosi rudeniop Prancūzijoje kino mokslus pradėsianti studijuoti fotografė Monika Bielskytė. PUBLIKA. „Visi kaip sektantai susirinkę į tą džiazą“, - džiaugėsi džiazo gerbėjais aktorė N. Narmontaitė. Festivalio publika labai intelektuali ir marga. Dalyvaudamas savaitgalį Kaune vykusiuose džiazo koncertuose galėjai sutikti visiškai skirtingas asmenybes: nuo žingeidaus, maištaujančio studento iki rimto, filosofuojančio inteligento.
„Susirenka labai teisingi žmonės, netgi naktiniame klube vykstančiuose „jam session“ nesutiksi treninguotų „bachūrėlių“ su savo „panetkėm“, - džiaugėsi dainininkas Linas Adomaitis. Žinoma, didžioji dalis susirinkusiųjų buvo pramogų pasaulio atstovai arba žmonės, kokiu nors būdu susiję su muzika. Džiugu, jog festivalio lankytojų stiliaus, požiūrių ir nuomonių įvairovę sieja viena bendra aistra – džiazas.
EMOCIJOS. „Kaunas Jazz“ mane išmokė mylėti džiazą“, - teigė R. Zemkauskas. „Jeigu aš pamirštu savo darbus, jei pamirštu dalykus, kurie tuo metu galvoje, vadinasi, koncertas buvo geras“, - savo mintimis apie džiazą dalijosi pašnekovas.
„Džiazas - tai tiesiog būdas pailsėti ir nusiraminti. Klausydamas džiazo gali galvoti tiek apie darbą, tiek apie laisvalaikį, tiek apie seksą – ką nori, nes tai niekam netrukdo, todėl mintys būna pačios įvairiausios“, – platų savo minčių, užplūstančių klausant džiazą, spektrą atskleidė E. Jakilaitis.
Džiazo mėgėjas E. Jakilaitis sakė, jog beklausant džiazo muzikos jį užplūsta įvairiausi vaizdiniai: „būna tokių kūrinių, kai kartais pasijunti kaip kažkokiose džiunglėse, o būna ir tiesiog ramybė, kažkoks uostas, kažkoks vaizdas, bet jokių konkrečių minčių“, - savo emocijas dėstė pašnekovas.
„Džiazas yra jausmai, kai išsijungia protas ir žaidžia emocijos“, - vienareikšmiškai teigė nuo vaikystės klausantis džiazo muzikos L. Adomaitis.
ATMOSFERA. Kasmetis džiazo festivalis, daugelio susirinkusiųjų nuomone, ypatingas savo atmosfera. „Susitinki draugus, išgirsti, ko niekad negirdėjai. Paprastai per festivalį randi vieną du dalykus, kurie yra puikūs“, - sakė R. Zemkauskas.
Dainininko L. Adomaičio nuotaika per „Kaunas Jazz“ festivalį atsigauna kiekvienais metais ir jis stengiasi pasikrauti tiek mintimis, tiek požiūriu į muziką – paprasčiausiai atsišviežinti visam pusmečiui iki rudenį vykstančio džiazo festivalio.
Pirmą kartą „Kaunas Jazz“ festivalyje apsilankiusi fotografė M. Bielskytė užsiminė, jog jai koncertų metu norėtųsi intelektualaus publikos dalyvavimo, artimesnio kontakto tarp klausytojų ir atlikėjų, kai pranyksta emocinė riba tarp scenos ir žiūrovų salės.
KAINOS. Savotiška prabanga tampa apsilankymai bene vieninteliame kasmetiniame tokio aukšto lygio festivalyje, nes ne kiekvienas džiazo mylėtojas gali sau leisti kas vakarą „pamaitinti“ savo sielą už šimtą litų. Tačiau organizatoriai pasirūpino, jog kiekvienas norintis galėtų mėgautis džiazu, todėl festivalio metu rengiami nemokami koncertai lauko scenose.
