- Prieš kelias dienas buvo pristatytas filmo „Santa“ garso takelis, daug prie jo prisidėjote. Ar dažnai bendradarbiaujate su kino kūrėjais? Kodėl sutikote prisidėti prie šio projekto?
- Tai pirmasis kartas, kai kūriau muziką specialiai filmui, o ne buvo prašoma leidimo panaudoti jau sukurtas kompozicijas. Mane suintrigavo juostos aprašas, parengtas režisieriaus, kurį jis atsiuntė kartu su scenarijumi. Priėmiau iššūkį, labiau džiaugiuosi temine filmo daina, kurioje, anot Mariaus, pajausta juostos dvasia.
- Prieš pradėdama kurti muziką ir dainuoti, dirbote eksperimentiniame kine. Ar tokia patirtis pasitarnauja dabar? Ko iš tų laikų pasimokėte?
- Daugiausia dirbau su montažu, tad, manau, galiu lengvai įsijausti į kino kalbą ir jo gamybos procesą. Visi kino žmonės panašiai mąsto – todėl puikiai vienas kitą supranta.
- Ar yra skirtumas kurti dainą filmui, ir, pavyzdžiui, albumui? Ar, prieš pradėdama kurti, turite perskaityti scenarijų?
- Kurdama muziką albumui tokiam, kokį jį įsivaizduoju, darau tai, kas man tą akimirką atrodo teisinga. Kalbant apie filmą, kito žmogaus kūrybą, reikia interpretuoti jau gyvenančią idėją taip, kad ji rezonuotu su juostos kūrėjo įsivaizdavimu. Scenarijus labai padeda. Šiuo atveju buvo keli susitikimai su filmo kūrėjais, ieškojome bendrų sprendimų.
- Praeitais metais lankėtės Lietuvoje. Ar jus čia kas nors nustebino? Pastebėjome ką nors unikalaus? Kaip jus sutiko Lietuvos publika?
- Vilnius man pasirodė kerintis, puikaus dydžio miestas. Tikrai sujaudino į koncertus atėjusių žmonių gausa ir jų reakcija į mane.
- Prieš kelerius metus iš Kanados persikraustėte į Europą. Kodėl?
- Gimiau ir augau Kanadoje, į Europą persikėliau, nes pamačiau, jog būtent čia mano muzika sulaukia daugiau dėmesio.
- Kūrėjai per visą savo karjerą išdalija šimtus interviu. Galbūt yra kas nors, ko žurnalistai jūsų dar nei karto nepaklausė, bet jūs norėtumėte visiems pasakyti?
- Nėra nieko, ką degčiau iš nekantrumo atskleisti. Jeigu toks dalykas ir atsirastų, greičiausiai panaudočiau naujai dainai.
- Kaip reaguojate į teiginius, jog jūsų muzika unikali, o stilius neturi konkurentų? Ar labai sunku XXI amžiuje išsaugoti unikalumą?
- Siekis būti unikaliu – blogas sumanymas. Jeigu renkiesi ir maišai muzikos elementus, kurie tau nuoširdžiai patinka, turi pakankamai gebėjimų matyti save iš šalies, kritiškai vertinti – tik tada gali sukurti ką nors unikalaus. Turiu daug bendro su nemažai kūrėjų, tačiau nesu tikra, ar yra kas nors, su kuo mane vienija identiški motyvai ir įkvėpimo šaltiniai.
- Su kokia muzika užaugote?
- Rusišku, prancūzišku, itališku popsu, šansonais/romansais – daugiausia 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių muzika.
- Kai kurie kūrėjai dirba dėl šlovės ir pinigų. Kiti nori pasiekti žmonių širdis ar išreikšti save. Kas jus įkvepia, kokią jūsų kaip menininkės misija?
- Poreikis išreikšti save, nutiesti tiltus iš savo širdies į kitų žmonių širdis, sukurti savo idealą (ar bent prie jo priartėti) – tai pagrindinės priežastys, kodėl kuriu. Šlovės troškulys ar noras būtų ta šviesa, sušildančia kieno nors egzistenciją, yra poreikiai, būdingi praktiškai visiems žmonėms. Jeigu kurdamas nori užsidirbti pinigų, į kūrybą reikia žiūrėti kaip į darbą. Visi mano sutikti menininkai, sulaukę bent menkiausios sėkmės, kūrybą laiko darbu.
