Dauguma meno mokytojų savo mokiniams duoda tokią pačią užduotį: atkartoti jau sukurtus meno kūrinius. Taip mokomasi technikų, kurių pagrindu jau buvo sukurti meno kūriniai.
Taip dailininkai gali mokytis piešimo, muzikos aranžuotojai – dainų aranžuočių ir pan. Tai darė ir grupė „The Beatles“ savo karjeros pradžioje.
Jie koncertuodavo Hamburge ir vakaro metu 6 valandas grodavo kūrinius, kurie tuo metu buvo populiarūs. Pasiklausius jų įrašų iš tų laikų, galima net supainioti Paul Mccartney su Elvis Presley, nes Paulas stengdavosi atlikti kūrinius kuo tiksliau imituodamas originalius atlikėjus.
Taigi, kitų kopijavimas nėra blogai. Tačiau, kartojant tai, ką jau atliko kiti, mokantis to, kas jau buvo sukurta, yra rizika užstrigti toje stadijoje ilgą laiką.
Taip gali nutikti ne tik imituojant kitus, bet ir kartojant patį save ilgą laiką. Kai aš klausdavau žmonių, kaip man išmokti garso režisūros, visi profesionalai duodavo tą patį patarimą. Jie siūlydavo įrašinėti ir suvedinėti muziką, bandant atkartoti tai, kas jau buvo padaryta iki manęs.
Žinoma, formalusis išsilavinimas ir geras teorijos žinojimas yra stiprus pagalbininkas šiame kelyje. Tačiau bandymas atkartoti meistrų darbus yra raktas, norint tapti ateities meistru.
Kai menas nugali politinius sprendimus
Visais laikais Amerikoje buvo daug problemų dėl žmonių skirstymo į grupes pagal jų išsilavinimą, pajamas, odos spalvą. Tai yra labiau politiniai dalykai, tačiau tai daro įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui ir kultūrai.
Muzikos rinka nėra išimtis. Atsiradus radijui, buvo sugalvoti trys atskiri muzikos topai skirtingoms žmonių grupėms. Pagrindinis (mainstream) muzikos topas – skirtas baltaodžiam klausytojui, turinčiam vidutines ir aukštesnes pajamas, kantri (country) - skirtas mažiau išsilavinusiam Amerikos ūkininkui, gyvenančiam už miesto, ir trečiasis – ritmenbliuzo (RNB), skirtas juodaodžiams.
Kūriniai, grojami vienos kategorijos topuose, niekada neskambėdavo kitos kategorijos topuose. Topų sudarinėtojai buvo įsitikinę, kad klausytojams nepatiks kitokio stiliaus muzika. Be to, juodaodžių kuriama muzika dažnai pasižymėjo atviru seksualiniu tekstu, kuris buvo nepriimtinas pagrindinio topo klausytojams.
Chuk Berry - juodaodis gitaristas, kuris dažnai laikomas rokenrolo eros pradininku. Jis buvo didelis ritmenbliuzo gerbėjas. RNB muzika tuo metu dominavo tarp juodaodžių klausytojų. Tačiau, nepaisant savo didelio pomėgio šiai muzikai, jis yra sakęs, kad jam pradžioje buvo svarbu išmokti skirtingus muzikos „dialektus“ ir stilius, kad galėtų tapti visapusišku atlikėju.
Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo labai geras sprendimas, padėjęs Chuckui išgarsėti. Kai jis susitiko tuo metu didelės įrašų kompanijos atstovą, tikėjosi pagroti keletą savo ritmenbliuzo kūrinių. Tarp kitko sugrojo ir keletą country dainų. Būtent viena iš jų ir patraukė atstovo dėmesį. Tai buvo daina „Ida Red“. Jos tekstas, kaip ir daugumos tuometinių RNB dainų, turėjo atvirą seksualinę žinutę. Chukas sutiko perrašyti tekstą į „švarų“ ir tinkamą pagrindiniam muzikos topui. Kūrinį jis pervadino į “Maybelline”.
Chuck Berry – Maybelline
Muzikos kopijavimas padeda formuotis naujiems stiliams
Nors kopijavimas iškart asocijuojasi su blogu dalyku, ypač muzikantui, tačiau tai buvo daroma visais laikais ir iš to gimė daugybė naujų kūrinių, kurie, nežinant, kad buvo bandymas kažką nukopijuoti, skamba visiškai originaliai.
Daugybė grupių mėgino kopijuoti Chuck Berrio kūrybą. Kadangi visi turi skirtingą skonį ir prideda truputi nuo savęs, visos „kopijos“ skamba savaip ir originaliai. Tai ir suformavo visiškai naują muzikos stilių rokenrolą, kuris vėliau keitėsi ir tapo tiesiog roko muzika.
Vienas iš tokių „kopijuotų“ dainų pavyzdžių gali būti prieš kurį laiką mano straipsnyje minėtos grupės „Beach Boys“ kūrinys „Surfin in USA“ ir Chuck Berrio „Sweet Little Sixteen“. Vėliau „Beach Boys“ pasakė, kad tai iš tiesų yra tos dainos kopija ir perleido dalį savo dainos teisių Chuck Berriui.
Tačiau tokių pavyzdžių pilna visa muzikos istorija. Palyginkite šias dvi dainas.
Chuck Berry – Sweet little sixteen
Beach boys - Surfin USA
Kodėl jis nėra rokenrolo karalius?
Būtų logiška galvoti, kad žmogus, pradėjęs naują stilių ir tapęs vienu populiariausių to meto atlikėjų, galėtų būti tituluotas rokenrolo karaliumi. Tačiau įrašų kompanijos taip nemanė, nes jis buvo juodaodis ir rasizmas tuo metu dar buvo didelė problema Amerikoje.
Dauguma jo klausytojų tuo metu net nežinojo, kad jis yra juodaodis. Išėjus jo pirmam tikrai dideliam hitui, studijos darbuotojai matė nustebusius žmonių veidus, kai studijoje pasirodo Chuck Berry: jis juodaodis!
Todėl šį titulą gavo po Chuck Berrio į sceną atėjęs Elvis Presley. Jis buvo politiškai tinkamas, nes buvo baltaodis ir kūrė tobulo vaikino įvaizdį paaugliams ir jų tėvams.
Taigi kaltinti kūrėją, kad jis kažką kopijuoja, nėra prasmės. Kūrėjas turi išaugti iš to ir atrasti savo būdus, išplėsti kūrybą, panaudodamas savo patirtį ir pomėgius. Manau, tai liečia ne tik muziką, bet ir daugybę kitų sričių. Todėl siūlau pažinti tai, kas vyko ir vyksta aplinkui mus, kad galėtume kurti ateities projektus.
