“Nors esu dažnas svečias tėčio koncertuose ir iki šiol kelias dainas dainuojame kartu, tačiau kuriu ir pats – neseniai išleidau savo pirmąjį albumą “Kai už lango lietus”, o radijo stotyse skamba ir mano kurtos dainos”, - sakė T.Vilčinskas.
Tačiau profesionalus muzikantas neslepia – jei į Lietuvą nebūtų grįžęs jo tėvas A.Vilčinskas, Tado, kaip kūrėjo ir atlikėjo karjera, būtų gerokai lėtesnė.
“Aš kuriu ir dainuoju jau senokai, tačiau dažnai tai, ką sukuriu, likdavo gulėti stalčiuose. Kai pradėjau koncertuoti su tėčiu, pamačiau, kad galbūt be reikalo tiek metų delsiau – klausytojai mano dainas priima. Savo kūryboje matau prasmę”, - sakė T.Vilčinskas.
Neseniai T.Vilčinskas išleido ir pirmą savo kompaktinę plokštelę.
-Jūsų su tėčiu muzikiniai skoniai, ko gero, skirtingi. Ar nesipykstate?
-Muzikiniai skoniai kartais sutampa kartais ne – būna visaip. O taip, mes abu turime savo “teisingas” nuomones ir dažnai vienas kitam nenusileidžiam! Kartais - tylim, nieko nesakom vienas kitam. Aš turbūt kaip koks Tadas Blinda, visada kovoju už teisybę. Bet kad ir kaip besiginčytume ar dėl kažko nesutartume, as vistiek labai myliu tavo tėtį ir stengiuosi jam pagelbėti, kuo galiu - tiek koncertuose, tiek įrašuose ir panašiai.
- Kaip atsirado daina "Bet už lango lietus"?
- Tiesiog vieną dieną varčiau savo fonoteką, ir atkapsčiau šį kūrinį. Pasiklausiau ir pagalvojau, kad ši daina per gera gulėti stalčiuje. Šios dainos žodziai, manau, paliečia daugelio širdis. Ji jautri.
- Kokios dainų temos tau labiausiai patinka?
- Arčiausiai širdies, ko gero, meilės tema. Bet man patinka ir nestandartinės temos, eksperimentai. Mano nuomone, dainos tekstas neturi būti labai paviršutiniškas ir "apie nieką". Gal todėl mano stalčiuose yra daugybė muzikos, kuri kol kas dar nevirto dainomis - nenoriu “prilipdyti” bet kokių žodžių.
- Kokia yra kūryba – vieniša, už lango lyjant lietui? Ar lekianti didžuliu greičiu – kaip tavo dainoje apie juodus ratus?
-Kūryba - toks dalykas, kai niekada nežinai, kada virš tavo galvos “užsidegs lemputė”. Būna, kad ateina įkvėpimas kaip tik tada, kai turi mažiausiai laiko, suplanuota daug darbų. Ir dažnai tie dienos planai dėl to pasikeičia – niekaip negaliu atsiplėšti nuo muzikos, nuo teksto. Neskaičiuoju laiko, kurį praleidžiu kurdamas. Paskui dažnai tobulinu, kažką keičiu – noriu geriausio rezulato. Nemoku kepti dainų tarsi blynų.
- Neseniai išleidai ir savo pirmąjį albumą “Kai už lango lietus”. Koks jausmas yra rankose laikyti pirmąją savo plokštelę?
- Jausmas tikrai labai geras! Bet esu savikritiškas ir stengiuosi ilgai nesidžiaugti savo darbais, bandau eiti į priekį, mokytis iš klaidų, tobulėti. Manęs dažnai žmonės klausdavo, ar neturiu išleidęs savo albumo. Tai, ko gero, ir buvo didžiausia paskata. Jei mano dainos žmonėms yra reikalingos – puiku, aš esu labai laimingas žmogus, galėdamas pasidalinti savo muzika. Man tai tikrai labai daug reiškia.
-Kaip manai, koks yra tavo klausytojas?
-Manau, kad tai yra jaunas žmogus. Antra vertus – gaunu laiškų ir iš vyresnio amžiaus žmonių. Atvirai pasakius, tikrai nesitikėjau, kad mano muziką taip gerai priims ir vyresnės kartos publika, juk aš gana dažnai koncertuoju kartu su savo tėčiu. Į šiuos koncertus ateina nedaug jaunų žmonių. Tačiau tėčio klausytojai mane prisimena dar iš senų laikų, kai, būdamas vaikas, dainavau kartu su tėčiu.
Taip pat manau, kad mano dainos skirtos labiau miesto publikai. Tačiau ne kartą teko dainuoti ir kaimuose, ir mažuose miesteliuose. Todėl išskirti klausytojų grupę gana sunu.
-Kokie atlikėjai patinka tau pačiam?
-Pirmiausia, aš labai gerbiu tuos atlikėjus, kurie nedaro dirbtinų skandalų, nekuria jų “iš nieko”. Ir tie, kurie muziuoja ne tik todėl, kad galėtų užsidirbti daug pinigų. Man patinka tie, kuriems muzika yra labiau daug daugiau, negu darbas.
Klausausi India Arie, R.Kelly, Justin Timberlake, Craig David, Michael Jackson, Maroon 5, Beyonce, Seal, Beatles, Madona. Iš lietuvių patinka Jurga Šeduikytė, Sasha Song, Donatas Montvydas, “Saulės kliošas”, Alina Orlova, Vaidas Baumila, Mantas, “Telebimbam”, Česlovas Gabalis.
-Kol kas kalbi apie koncertus su tėčiu. O pačiam vienam – dar nedrąsu?
-Koncertuoju ne tik su tėčiu, tik vienas – gal kur kas rečiau. Tačiau turiu planų koncertuoti su savo programa, kartu su gyvai akompanuojančiais muzikantais. Visa tai, manau, gerokai skirsis nuo to, ką aš veikiu tėčio koncertuose. Nesakau, kad man jie nepatinka – greičiau jau atvirkščiai. Tačiau manau, kad man atėjo laikas pasukti savais muzikiniais keliais.
