Geriausia vieta: „One Of Us Is Gonna Die Young“
Išgirsk dar: „The Ark“, „In Lust We Trust“
Patiks, jei patiko: „Queen“, „At The Opera“; „T-Rex“ & Mark Bolan, „20th Century Boy“
„Death From Above 1979“, „You’re A Woman, I’m A Machine“ (Atlantic).
„DFA 1979“ „Romantic Rights“, post-nu-metal atradimas, kuriame vienoje eiliutėje telpa žodžiai „kokainas“ ir „šeima“, yra toks geras, kad net šokamas. Žinoma, ne be pasėkmių. O dabar, pagaliau europiečiai prileidžiami ir prie jų viso ilgagrojo. Debiutuojančiame „You’re A Woman, I’m A Machine“ Kanados duetas skundžiasi neįvykusia meile, kvaišalais ir grąsinasi išsikraustyti į rūsį („Blood On Our Hands“). Geriau to nebūtų, nes namas, kuriame mes gyvename, tikrai sutrupės. Jie tikrai įpykę ir dainas pavadina „Black History Month“ arba „Cold War“. Tiesa, viena pavadino „Little Girl“, bet ir joje drugeliai plazdena švininiais sparnais. Jų kūriniai trumpi, todėl jiems patiktų tokia trumpa išvada: „DFA 1979“ pjausto gitaras kaip medpjoviai ir linki mums greitos mirties. 8/10
„M.I.A./Diplo“, „Piracy Funds Terrorism, Vol.1“ (Hollertronix).
Taip, tai praėjusių metų galo albumas. Bet jis toks gala-galanga, kad mes negalime nutylėti. Juoba kad netrukus apžvelginėsime jau tikrai debiutinį gražuolės iš Šrilankos įrašą. O kol kas – smarkiai išpopuliarėjęs išgarsėjimo žanras „mixtape“, tiksliau, ant bet kokių „beats“ užrepuotos savos interpretacijos ar perdariniai, neatsekamai supainioti su originalia kūryba. Šiuo atveju prodiuserinis talentas Diplo dar paguldo ir savos kūrybos, todėl išskirtinę 2004-ųjų akimirką „Galang“ girdime nauju amplua – lėtesnę ir užsilipusią ant "Neptunes" išlaikomų "The Clipse". Toliau viskas visai apsiverčia aukštyn rankomis – LL Cool J, Bangles, Salt’n‘Pepa, visi jie tarnauja neįtikėtinam hiphopo, ragga, elektro mišiniui su degančiais M.I.A. ir Diplo. O kur dar autoironiškai grėsmingas pavadinimas! 8/10
„Lemon Jelly“, „64-95“ (XL Records).
Andrius rūko žolę aštuonis kartus per savaitę. Jis nusipirko „64-95“, nes ankstesnieji „Lemon Jelly“ jau nebeskatina vizijų. Tiesa, kai jis juos išgirdo, tai buvo dienos, kuomet Andrius išgyveno katarsį. Žolė ir „Lemon Jelly“ yra du pliušiniai sinonimai. Vos grįžęs namo užsidėjo konceptualiai (nes kiekviena daina yra tam tikrų metų nurodytame periode interpretacija) užvadintą naująjį albumą. Sutraukė dvigubą. Išjungė šviesą. Pasiėmė vandens. Paspaudė „play“. Mmm, interliudija pasakiška, antra daina irgi. Bet jai besibaigiant pasigirsta "eddie vedderiškas" balsas ir pagąsdina. Baisoka, bet čia tik nukrypimas, galvoja Andrius. Trečia-penkta dainos – pasaka. O vat penkta daina („The Shouty Track“) Andrių pričiumpa nepasiruošusį. Be įspėjimo užsimetaluoja ir talžo po kambarį. Po to randasi house baubų ir galiausiai viską pabaigia „Go“, kai gitaros supjausto verkiaantį Andrių į tris dalis. Va tokia pamokanti istoriją apie netikėtumus. Jei kas nors atpratins niekadėjus nuo "augaalų rūkimo" – tai nebent „Lemon Jelly“. 7/10
„Emiliana Torrini“, „Fisherman’s Woman“ (Rough Trade).
Islandžių ausyse niekada nebus per daug. O kaip lengvabalsė Emilliana yra su akustine gitara, ko daugiau reikia. Ji dainuoja: „I’m running out of space, so here’s my adress & number just in case.“ Malonus pasikeitimas iš Pop Pretenzijos į Baladžių Fėją. 8/10
„L'altra“, „Different Days“ (Hefty).
„L'altra“ yra trio, kurio balsas bus girdėtas, muzikinis formatas taip pat, tačiau nebus girdėta nuotaika ir visuma. Nuo pradžių iki pabaigos tai bus gaivus, emocingas, lyriškas, taisyklingas, neužgaulus, aiškus, melodingas, viliojantis, liūdnas vokalinis popsas su malonia elektronikos bei gyvų instrumentų aranžuote. Velniškai gražu. 8/10
„Erasure“, „Nightbird“ (Mute).
Oficialiai gėjinga grupė, pasirodo, buvo nepelnytai pamiršta ir nurašyta, kaip praeities nuopelnais gyvenanti mėgstamiausia radijo stoties „M-1“ kapela. O jie turi naują albumą, ir dar kokį! Startinis singlas „Breathe“ viską išduoda: esame dabar, bet jaučiamės kaip užvakar. 7/10
Adam Green, „Gemstones“ (Rough Trade).
Talentus sunku suvaldyti, todėl po dviejų akustinių švenčių Moldy Peaches įkvėpėjas surašo nepaaiškinamai „rockabilly“ kvepiantį albumą. Vis dar super ironiškas ir nesuprantamai žavus, bet vis tiek kažkoks ne toks. 7/10
„Death In Vegas“, „Milk It“ (BMG)
Geriausių iš geriausių „Death In Vegas“ kompozicijų kompiliacija, plius kompaktinė plokštelė su Adult, Trevor Jackson, Two Lone Swordsmen bei kitų remiksais – ir, prašau, puiki kompiuterinio „post-roko“ diskoteka su šiuolaikinio elektro priemaišomis. 8/10
Masha Qrella, „Unsolved Remained“ (Morr Music).
Viena aišku – Lali Puna fanams Masha Qrella tikrai patiks. Jauki instrumentinė elektronika, išskirtinis neįkyrus synth-pop stiliaus vokalas ir taip gaunamas dar vienas ne iškart pamirštamas „Morr Music“ leidinys. 8/10.
„Mercury Rev“, „The Secret Migration“ (V2).
Grupė, kurios visi taip bijo, kad net blogus jų albumus vertina gerai. Bet jokių blogų žinių. Amerikos pasakoriai ir vėl sklando po okeaną, dainuoja apie vėją ir stebuklus. Orchestrinis rokas pačiame gražume. 8/10
Roots Manuva, „Awfully Deep“ (Big Dada/Ninja Tune).
Po keturių metų pertraukos sugrįžęs Anglijos brangakmenis, vienas geriausių MC pasaulyje bei „Grammy“ ir „Mercury“ statulėlių savininkas, niekuo nenustebina, greičiau nuvilia. Geriau jis būtų pagaminęs antrojo savo albumo kopiją. 6/10
Marsen Jules, „Herbstlaub“ (City Centre Offices).
Kam patinka jausmų muzika, kam patinka subtili tyla ar liūdesys ir skausmas, ją sugroja jaunasis vokietis Marsen Jules. Tobulumo akimirka. Ir tai dar tik jo debiutas. 8/10
