Knygoje „Tai–aš. Bardų istorija. Pirmasis tarptautinis festivalis“ apžvelgti dainuojamosios poezijos žanro ir festivalio pokyčiai, įvykę per dešimtmetį. „Pirmasis festivalis prasidėjo ne koncertais, jis prasidėjo diskusija – kas yra ta dainuojamoji poezija, nuo kada skaičiuoti šio žanro istoriją“, – pasakoja knygos autorius Juozas Žitkauskas.
Rengdamas knygą, šią diskusiją jis įdėmiai perskaitė ir pajuto, jog praėjus beveik dešimt metų, į daugelį tuomet keltų klausimų, apie kuriuos diskutavo Vytautas Kernagis, Sigitas Geda, ir šiandien nėra atsakymų.
„Neįstengtume nubrėžti vienos linijos, tarsi kiekvienas pasiliekame prie savo teiginio. Daugiau yra daugtaškių, negu taškų. Tačiau nepaneigsi, kad pats žanras turi mįslingumo – koncertai, publika, kuri ateina pas mus yra kitokia, o apibrėžti jo specifiką – beveik neįmanoma“, – tikina festivalio vadovas J. Žitkauskas.
Be to, bus pristatoma ir specialiai išleista dviejų dalių kompaktinė plokštelė, kurioje sudėtos geriausios lietuvių ir užsieniečių atlikėjų dainos, skambėjusios ankstesniuose festivaliuose.
Vakare bus dalinamasi prisiminimais ir apie festivalio krikštatėvį – Vytautą Kernagį. „Jau 1968 m. prisimenu V. Kernagį vaikščiojantį Gedimino prospektu su gitara. Tuos jo simboliškos akinukus įsidėmėjo ne vienos kartos žmonės. Juk šio atlikėjo muzika – tai tautos muzika. Galbūt, kai išėjo V. Kernagis, dainuojamoji poezija pasikeitė, juk baigėsi tam tikra era“, – apie tai, kokios mintys bus gvildenamos vakare, užsimena lietuvių liaudies folkloro atlikėja Veronika Povilionienė.
Atlikėja vertina tokius renginius kaip spalio 15 – 21 d. vyksiantis dešimtasis Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai–aš“: „Nukultūrėjimo pasaulyje tokia muzika yra šventas reikalas. Šiame festivalyje niekada nekito kokybė – aukštos prabos poezija, dainininkai bei labai gera muzika.“
