Žurnalas „Mieste“ gavo išskirtinį šios grupės lyderio Ilja Lagutenko interviu. Su garsiuoju muzikantu kalbamės apie grupės veiklą, naująjį albumą, kelionę aplink pasaulį ir, žinoma, Lietuvą.
Kiek laiko grupė „Mumiy Troll“ kartu koncertuoja?
Esame kartu nuo 1997 metų, kai pirmą kartą visi pristatėme albumą „Morskaya“. Beje, tais metais mes aplankėme ir Vilnių, todėl galima sakyti, kad Lietuvoje mes – nuo pat grupės įkūrimo.
Kokia jūsų grupės sėkmės paslaptis?
Nežinau… Manau, gal sunkus darbas, truputis sėkmės ir palankus planetų išsidėstymas (šypsosi).
Kaip jums pavyko pasiekti šlovę, kuria dabar galite džiaugtis ir didžiuotis?
Nenoriu, kad nuskambėtų keistai, bet, manau, kad esame žinomi ir populiarūs tik savo šalyje. Didžiausias pasiekimas mums yra tai, kad nuo šiol žmonės Vladivostoko miestą sieja ne tik su tremtimi į Sibirą ar 1990 metų nusikaltimais.
Pasikalbėkime apie naująjį jūsų albumą „Vladivostok“. Koks buvo tikslas kurti dainas tik anglų kalba ir atsisakyti rusų?
Mūsų grupei tai buvo puikus iššūkis. Toks sprendimas – tai ypatingas ir svarbus žingsnis Vladivostoko miesto roko istorijai.
Kodėl pasirinkote konkrečiai anglų kalbą?
Kada nors norėtume turėti ir lietuvišką dainos versiją. Manau, kad tai padėtų mums padaryti geri draugai iš Lietuvos. Dainos, kuriamos skirtingomis kalbomis, tai tiltas tarp skirtingų kultūrų ir šalių.
Jei galėtumėte pasirinkti vieną muzikos grupę arba atlikėją – su kuo norėtumėte sudainuoti?
Manau, kad su Martinu Lee Goru iš grupės „Depeche Mode“. Mane žavi jo galimybės į klasikinės elektronikos muziką įtraukti slaviškus motyvus. Gali būti, kad kaip tik dėl to ši grupė yra labai mėgstama Rusijoje ir Rytų Europoje.
Ką manote apie Lietuvos publiką?
Man labai džiugu, kad su Lietuva palaikome tokius puikius ryšius. Beje, kai buvau vaikas, Lietuva iš visų Sovietų Sąjungos šalių man patiko labiausiai. Čia vasaros atostogų metu aš dainavau „Ąžuoliuko“ berniukų chore.
Įvardykite labiausiai patinkančią Lietuvos vietą.
Nidos kraštovaizdis man įstrigo galvoje prieš 30 metų, kai ją pamačiau pirmą kartą. Man atrodė, kad tai yra visai kita planeta.
Ką manote apie tokius festivalius kaip „Karklė“, kurie vyksta po atviru dangumi?
Man jie labai patinka! Tai puikus išbandymas klausytojams ir atlikėjams, kurių, dažniausiai, neišgąsdina net ir blogas oras.
Papasakokite plačiau apie kelionę aplink pasaulį didžiausiu burlaiviu „Sedov“. Galbūt šis potyris jus įkvėpė naujoms dainoms?
Tai buvo kažkas neįtikėtino. Pastaraisiais metais visame pasaulyje vyksta labai daug nemalonių įvykių: ekonominiai nuosmukiai, nesibaigiantys politiniai klausimai, apie kuriuos pagalvojus darosi negera. Tačiau kai plaukėme burlaiviu, patikėkite manimi, mes galvojome apie visiškai kitus dalykus ir vertybes. Labai džiaugiuosi, kad naujasis mūsų albumas bus įkvėptas permainingo brizo, jūros audrų ir naktinių plaukimų emocijų bei jausmų.