Festivalio minioje maišėsi įvairaus amžiaus žiūrovai: tėvai net tamsiu paros metu muzikos klausėsi su savo mažametėmis atžalomis. O klausytis tikrai buvo ko.
Penktadienį pagrindinėje scenoje grojo žymūs Lietuvos atlikėjai, vieni jų: „The Ball & Chain“, „Lemon Joy“, Andrius Mamontovas, Leon Somov su Jazzu, tačiau žiūrovai nelabai liko supratę užsienio grupės “The Brazilian Girls” pasirodymo: jiems grojant žiūrovų gretos buvo itin retos. Turint omenyje, kad tai turėjo būti vakaro vinis, tai kiek liūdino, nes pramogos baigėsi apie antrą valandą ir neišsisėmę žiūrovai traukė į palapinių miestelį tęsti nakties linksmybių savais tradiciniais būdais.
Šeštadienį lankytojai leido laiką ilsėdamiesi, žaisdami, žiūrėdami šokių kovose dalyvaujančius jaunuosius šokėjus. Koncerto atlikėjai taip pat džiugino: grojo Mantas, „Saulės kliošas“, legendiniai „Antis“. Nepaprastai nustebino iš Anglijos trumpam į Lietuvą atvykusi ir ant savo pečių visą grupę laikiusi Monika Liu: jos pasirodymas buvo nuoširdus, o jos atlikimo stilius labai laisvas. Vakare pasirodę grupės Sam Sparro ir G&G Sindikatas sutraukė kone visus festivalio žiūrovus – abejingų beveik neliko.
Vis dėlto, vertinant kainą, kokybę ir visuotinį žmonių koncentruotų pramogų poreikį, tenka pripažinti, kad festivalis kai kuriais apsektais nedžiugino. Pats renginys nuliūdino savo išpūstu komerciškumu, primenančiu šių dienų Lietuvos ekonomiką, kuomet viskas yra pagrįsta perdėtu vartojimu ir visko apmokestinimu. Nors bilietai nebuvo patys pigiausi, atvykusiesiems teko susimokėti dar ir palapinių miestelio mokestį, galiojo draudimai į „pramogų zoną“ (priešprieša palapinių miesteliui) įsinešti savo maistą, gėrimus (net ir ne alkoholinius), o šie draudimai specialiame stende buvo kone sugretinti su narkotinėmis medžiagomis ir jų draudimu.
Turint omenyje, kad tai festivalis, kuriame žmonės „apsigyvena“ kelioms dienoms, nuvylė pramogų skurdumas, kurio trūkumas, dalyvių iniciatyva, buvo užpildomas alkoholio vartojimu ir slampinėjimu be tikslo. Vis dėlto, žingeidumui patenkinti buvo galima sudalyvauti trumpučiuose juoko jogos užsiėmimuose, nemokamai susiverti gintaro karolius dirbtuvėse, pasidomėti apie gyvūnų globos namų „Beglobis“ veiklą.
Rodos, festivalis bemaž nebuvo vientisas – jis susidėjo iš dviejų atskirų koncertų dienų, po kiekvienos, atrodo, norėjosi grįžti namo, išsimiegoti ir išsimaudyti. Kaip tik maudynių malonumo festivalio rengėjai nesiteikė apgalvoti – nebuvo nieko panašaus į dušus. Na, bent tualetų netrūko.
Sekmadienio rytą, dėl akivaizdžių priežasčių ištinę lankytojai pakavosi daiktus ir vyko namo, o kai kurie dar kuriam laikui pasiliko atgauti jėgas, sužaisti dar po vieną mačą stalo futbolo ar stalo teniso, pavalgyti, susitvarkyti. Kalbintieji neturėjo bendros nuomonės apie festivalį: vyresnio amžiaus dalyviai žadėjo nieku gyvu daugiau čia nebevažiuoti, o jaunesniajai kartai, atrodo, festivalis kuo puikiausiai tiko.
Viena vertus, koncertai tikrai buvo įdomūs ir verti žiūrovų dėmesio, tačiau trūko bendrumo jausmo. Bendrumo, kad tai yra festivalis ir kad porai dienų šie miškai tampa įvairių skirtingų žmonių namais. Muzikos pasiklausėme, o dabar – praustis!
