Pradėkime nuo tikriausiai jau pabodusio klausimo: kodėl festivalis pakrikštytas „Positivus“ vardu?
Mes jau aštuoneris metus organizuojame įvairius šou Rygoje ir mūsų kompanija vadinasi „Positivus Music“. Kai nusprendėme daryti festivalį tiesiog neradome geresnio pavadinimo.
Ar jūsų festivalis kažkuo išsiskiria iš kitų muzikos festivalių, vykstančių Pabaltijo šalyse?
Manau, jog taip. Mes išleidžiame milžiniškus pinigus festivalio grupėms, kurių sudėtis, mano manymu, yra pati geriausia Baltijos šalyse. Mes turime didžiulę teritoriją ir publiką, kuri atvyksta pamatyti savo mylimų atlikėjų.
Tikriausiai 2007-aisiais startavęs festivalis buvo rengiamas turint kokią nors konkrečią viziją. Ar jau galite pasakyti, kad pagrindiniai tikslai pasiekti?
Daugiau mažiau. Festivalio programa visada lieka mums svarbiausia užduotimi, todėl ją formuojant kasmet lyg viskas pradedama iš naujo. Ne mažiau svarbu ir komandos ištvermė ir užsidegimas, kurį stengiamės palaikyti. Kartu šie dalykai sukuria ypatingą festivalio atmosferą.
„Positivus“ pasižymi įvairia muzikine stilistika: nuo synth-popo ir folko iki indie roko ir eksperimentinės muzikos. Kokiu principu atrenkate atlikėjus?
Oi, tai visad sunkiausia dalis. Dėl konkurencijos sudėtinga pasikviesti norimus atlikėjus, nes veik kiekvieną vasaros savaitgalį Europoje vyksta daugybė festivalių. Mes turime būti patenkinti, tuo ką gauname.
Programos pagrindą sudaro indie/alternatyvios muzikos atstovai, tačiau mes nevenigame kitokių žanrų, nes pasirodymai vyksta aštuoniose scenose. Pagrindinis kriterijus labai paprastas – gera grupė su potencija.
Kokie svarbiausi vardai šiemet „Positivus’e“?
Manau Keane vėl yra ant bangos. Taip pat – Niki & The Dove, King Charles, The Vaccines.
„Positivus“ scenoje visad galima išgirsti daugybę Latvijos atlikėjų, ar galima teigti, kad jie reprezentuoja geriausią šiandienos latvišką muziką?
Na mes stengiamės, kad taip būtų. Tačiau pernai ir šiais metais pagrindinėse scenose mes turėsime daugiau atlikėjų iš Estijos negu iš Latvijos.
Festivalyje taip pat pasirodo keli atlikėjai Lietuvos. Mums labai smalsu, kaip nusprendžiate, kuriuos Lietuvos atlikėjų pasirodymus įtraukti į festivalio programą.
Šita sritis vis dar mums tebėra kiek problematiška – mes neturime daug žinių apie Lietuvos sceną. Dažniausiai pasirenkame tuos atlikėjus, kurie „įsiprašo“ patys. Mes turime patikimą partnerį Estijoje, tačiau Lietuvoje dar tebeieškome stipraus partnerio, kuris padėtų mums reklamuoti festivalį ir pasiūlytų geriausius savo šalies atlikėjus.
Kas naujo šiemet be muzikos?
Antroji pagrindinė scena pakeis savo vietą ir atrodys kaip amfiteatras.
Atsiras nauja Palladium scena. Palladium Riga – tai pernai rudenį Rygoje atsidariusi nauja gyvos muzikos vieta, talpinanti iki 1600 žmonių. Tiesa, šeštadienį ji veiks kaip įprastoji Tallinn Music Week scena.
Šiemet pradedame teikti naują paslaugą – galima įsigyti kempingo vietą su jau pastatyta palapine. Reikės turėti tik savo miegmaišį.
Artimiausi penkmečio planai?
Sunku prognozuoti. Viena aišku – nesikeis dislokacija. Salacgriva yra ypatinga vieta. Ir miestelio gyventojai patenkinti renginiu, ir mums, organizatoriams, ir klausytojams patinka aplinkos grožis ir teritorijos lokacija. Gal ir ne labai arti nuo Lietuvos, bet mes čia liksime.
Ir pabaigai – vienas mūsų skaitytojas prašė pateikti tokį klausimą: „Kaip nutiko, kad latvių muzikinis skonis yra mažiausiai 5 kartus geresnis nei lietuvių (turint omenyje atvežamus atlikėjus, radijo stočių grojamą muziką, vietinius atlikėjus, festivalius ir t.t.)?
Negalima taip kategoriškai teigti, nors sutiksiu, kad Latvijoje radijas groja kiek kitokios stilistikos muziką nei Lietuvoje ir Estijoje. Tačiau esu tikras, kad yra stilių, kurie labiau išvystyti Estijoje ir Lietuvoje, pavyzdžiui, metalo muzika ir džiazas.
