Prieš kiek daugiau nei metus pradėjęs kurti muziką, Sunikas jau dabar turi šūsnį savo muzikos gerbėjų (tarp kurių galima rasti ir tokius vardus kaip „Youth Lagoon“, „Blackbird Blackbird“ bei „How To Dress Well“).
Nuolat į muzikos tinklaraščių ir naujienų portalų akiratį patenkantį jaunąjį chillwave muzikos talentą pakalbinome ir mes. Dar mokykloje besimokantis Sunikas manoMUZIKAI laiko rado… pertraukos tarp pamokų metu.
Sveikas, Sunikai, kaip sekasi?
Neblogai. Neseniai iš Honkongo atvažiavau į Niujorką tam, kad užbaigčiau mokslus. Šiuo metu išnaudoju pertrauką tarp pamokų kalbėdamas su tavimi.
Mokaisi mokykloje, ruošiesi egzaminams ir vis dar spėji kurti muziką?
Tiesą sakant, pastaruoju metu tai daryti sudėtinga. Mokslai atima daug laiko, tačiau stengiuosi nepamiršti ir muzikinių įgūdžių, todėl pradėjau dirbti su nauja muzikine medžiaga. Kol muzika buvo tik hobis, atrodė, kad viskas yra gerai: dieną mokydavausi, o po pamokų kurdavau. Tačiau dabar laikas pasikeitė ir muzika užima kur kas daugiau mano gyvenimo. Negana to, ji jau tapo kur kas daugiau nei tik pomėgiu.
Ką darysi ateityje – krimsi mokslus ar dar giliau nersi į muziką?
Nemanau, kad man muzika išliks pragyvenimo šaltiniu ir pagrindiniu dalyku, kuriuo ateityje užsiimsiu. Galbūt stodamas į aukštąją mokyklą į savo pasirenkamų specialybių ratą įtrauksiu kokią nors muzikinę discipliną, tačiau netikiu, kad muzika pernelyg giliai skverbsis į mano mokslines sritis (juokiasi).
Kaip apskritai sugalvojai pradėti kurti muziką? Kas paskatino sukurti projektą „Beat Culture”?
Viskas vyko labai paprastai. Praėjusių metų vasarį parsisiunčiau nemokamą muzikos kūrimo programą. Pabandžiau kurti, susikūriau profilį sistemoje „Soundcloud” ir pradėjau eiti savo muzikiniu keliu. Mano muziką po truputį atrado įvairūs muzikiniai blogai ir štai esu ten kur esu dabar (šypsosi).
Kas buvo pirmas žmogus, ištaręs žodžius: „Sunikai, kurk toliau. Tau puikiai sekasi”?
(juokiasi) Pirmas žmogus, apskritai parašęs apie mano muziką, buvo bičiulis iš mokyklos. Būtent jo įrašą iki šiol laikau sėkmingiausiu ir svarbiausiu savo muzikinio kelio žingsniu. Kiek vėliau mano muziką „užčiuopė” dar keli tinklaraščiai ir taip „Beat Culture” vardas tapo šiek tiek žinomas. Jei atvirai, niekada netikėjau, kad žmonėm rūpės tai, kurią aš kuriu.
Tačiau panašu, kad kuo toliau – tuo labiau tavo muzika tampa įdomesnė pasauliui. Iki šiol savo muziką leidi tik skaitmeniniu pavidalu. Galbūt žadi savo gerbėjams “padovanoti” fizinę laikmeną su „Beat Culture” muzika?
Galvojau, kad mano paskutinis albumas bus išleistas vinilo pavidalu, tačiau įrašęs jį supratau, kad vinilui turiu jį dar labiau sutvarkyti. Negana to, vinilo leidyba būtų pareikalavusi tikrai nemažos sumos pinigų, todėl šios idėjos (paskutiniam savo albumui) atsisakiau.
Jau pradėjau kurti naują diską, kuriame bus tikrai ne vienas kviestinis atlikėjas, atliksiantis vokalo partijas. Manau, kad naujas įrašas pasirodys arba vinilo, arba kompaktinio disko formatu. Tačiau kol kas dar anksti apie tai šnekėti.
Ar jauti leiblų arba kitų grupių susidomėjimą savo muzika?
Taip. Šioks toks susidomėjimas yra. Prieš porą mėnesių gavau „Youth Lagoon” žinutę apie tai, kad jiems labai patiko mano albumas. Taip pat nuolat palaikau ryšius su „How To Dress Well” ir „Blackbird Blackbird”. Pastarasis per šiuos metus tapo mano geru bičiuliu.
Tavo kuriama muzika šiuo metu išgyvena geriausius laikus. Galima vardinti ir vardinti atlikėjus, kurie vienaip ar kitaip susiję su chillwave stiliumi –nuo J. Viewz iki „Sun Glitters“ ir kiti. Ar yra kokia nors kita priežastis (išskyrus tai, kad chillwave šiuo metu – vienas populiariausių stilių pasaulyje), kodėl tu kuri būtent tokią muziką?
Kai tik pradėjau kurti, man didžiausią įtaką darė „Gold Panda” ir Jamesas Blake’as, tačiau pirmasis mano EP buvo absoliuti „Burial” kopija (ne plagiato, bet įtakos prasme). O po to pasaulyje išdygo „Gold Panda”, „Neon Indian”, „Washed Out” ir kiti panašaus kalbiro atlikėjai, kuriais ne tik žavėjausi, bet kuriuos pabandžiau atrasti ir savo kūryboje. Taigi, antras albumas buvo kur kas garsesnis, ekspresyvesnis ir įtaigesnis. Po to pradėjau dar labiau savęs iešoti, o paskutinis mano darbas buvo kur kas tamsesnis.
Kaskart bandau save atrasti iš naujo, ir tas naujas atradimas būna vis kitoks nei prieš tai.
Kūrinys „Slow Flight” skamba gerokai kitaip nuo to, kaip skambėjo tavo ankstesni darbai. Negana to, jame pirmą kartą girdimas ir vokalas (tiesa, visiškai negirdėto žmogaus). Kokia šios dainos istorija?
Esi teisus, ši daina tikrai visiškai kitokia lyginant ją su iki šiol išleistais kūriniais. Tai – mano savotiškas bandymas muziką „papildyti”. Šis kūrinys ir lėtesnis, ir paprastesnis. Bet man jis patiko. Jau minėjau, kad ketinu pradėti dirbti su vokalistais, tad ši daina – pirmasis mano bandymas.
Beje, „Vyxor” atsiradimas dainoje labai paprastas. Savo Facebook profilyje parašiau, kad man reikia vokalisto, kuris gali „įdainuoti” pagrindinę kūrinio partiją. Gavau penkiasdešimt laiškų, iš kurių išsirinkau būtent jį.
Jei tau reikėtų įvardinti pagrindinius atlikėjus, padariusius tavo kūrybai didžiausią įtaką, kas tai būtų?
Matai, atskirais kūrybos periodais man įtaką darė skirtingi atlikėjai. Jau minėjau „Neon Indian” ir „Washed Out” – tai projektai, kurie mane pastūmėjo į chillwave muziką. Šiuo metu klausausi ir žaviuosi SBTRKT, James Blake, „Gold Panda” ir Jamie XX kūryba. Beje, vienas mano mėgstamiausiu atlikėjų yra Hudson Mohawke. Taigi, nors ir didžioji jų dalis – visiškai nepanašūs į mane, ko gero, šiuos vardus galėčiau pavadinti savo mūzomis.
Pasakyk, kokie trys albumai pastaruoju metu buvo tau patys geriausi?
„SBTRKT” – „SBTRKT”, „Real Estate” – „Days” ir „Balam Acab”, Smith Western bei Jamie XX diskai
Na ir pabaigai – ar ketini kada nors leistis į koncertinį turą?
Tikrai taip. Dar vasarą ketinu atkeliauti ir į Europą. Galbūt pavyks užsukti ir į Lietuvą.
