Prisiminus istoriją, ryškiai matomas Dominic Miller polinkis suteikti albumams simbolinius skaičius. Viskas prasidėjo nuo debiutinio jo albumo „First Touch“ (1995), toliau sekė „Second Nature“ (1999), „Third World“ (2004) ir „Fourth Wall“ (2006). Tik nesenai išleisto albumo pavadinimas – „5th House“. Bet kodėl penktasis namas?
„Norėjau pavadinime kažko, susijusio su žodžiu „penktas“, - pasakoja gitaristas. Astrologiškai penktasis namas reiškia „aistros ir meilės namą“. Ir iš tiesų, pastarojo meto D. Miller kūryba sklidina meilės ir aistros. Kaip ir buvusiuose jo darbuose, šio argentiniečių – anglų kilmės atlikėjo kūryboje jaučiamas begalinis įdirbis ir atsidavimas. Jis tiesiog negali, o ir nenori daryti kitaip.
Dominic Miller naujas dainas rašė koncertinio turo su Stingu metu. „Dainų nuotaika atspindi mano nuotaiką tuo metu“ – paaiškina atlikėjas. „Kelyje aš net įrašiau kelias dainas, pradedant Los Andželo, baigiant Naujojoje Zelandijoje. Tai buvo vienintelė galimybė įrašyti dainas kartu su Vinnie Colaiuta ir Jimmy Johnson“.
Tai du žinomiausi kviestiniai muzikantai, kurie padėjo D. Miller įgyvendinti savo užmojus įrašant albumą „5th House“ legendinėje Henson studijoje Los Andžele. Po to jis kurį laiką su savo grupe Maarwegstudio2 praleido Kiolno mieste, kur pabaigė įrašinėti albumą. Paskutiniai įrašymo potepiai padaryti Procance, Les Cypres, Prancūzijoje, ten kur ir gyvena Miller.
Paskutinįjį albumą „November“ (2010) Miller įrašė per rekordiškai trumpą laiką, vos keturiolika dienų praleistų studijoje, tačiau „5th House“ viršijo net tą laiką. Iš viso albumas buvo įrašytas ne daugiau kaip per septynias dienas. Turėdamas juodraštinę versiją, Miller išvyko į Londoną pas savo mėgstamą garso režisierių Hugh Padgham. Jie neišskiriami jau nuo milijoninio tiražo Phil Collins albumo „But Seriously“, 1989. Per paskutinius du dešimtmečius jie sukūrė įvairių projektų, todėl šiuo metu supranta vienas kitą iš pirmo žvilgsnio ir jiems nereikėjo gaišti laiko tariantis, kaip turi skambėti galutinė albumo „5th House“ versija.
„Mes įrašydavome po dvi dainas per dieną“ – tvirtina Miller. „Visi įrašymo darbai buvo atlikti per dvylika dienų, ne daugiau. 90-aisiais tai užtrukdavo nei mažiau nei dvylika savaičių. Žinoma, rezultatas gali atrodyti per daug nugludintas, bet aš taip norėjau. Be to, daugelis 60 – ųjų ir 70 – ųjų mėgstamiausių mano albumų buvo įrašyti taip pat greitai!“
Įrašinėjant albumą „5th House“, Dominic Miller sugebėjo suburti tarptautinę geriausių atlikėjų grupę. Pavyzdžiui, Vinnie Colaiuta, Miller yra „geriausias šios kartos būgnininkas“ – žinomas dėl savo ypatingos būgnų mušimo technikos ir stilių įvairovės, kuriuos įvaldė per savo karjerą koncertuodamas su tokiais muzikantais, kaip Frank Zappa, Joni Mitchell, Megadeth, Leonard Cohen, Chaka Khan ir Sting. Jimmy Johnson yra legendinis kelis dešimtmečius buvęs vienu garsiausių JAV muzikantų, dirbo su tokiais muzikantais kaip James Taylor, Stan Getz, Roger Waters, Sergio Mendes ir Lee Ritenour, ir tai tik nedaugelis jų. Kitas ne mažiau žinomas bosistas Pino Palladino, dirbęs su John Mayer Trio, Paul Young, The Who, David Gilmour ir Peter Gabriel. Baigdami negalime nepaminėti klavišininko Yaron Herman iš Izraelio, kuris šiou metu gyvena Prancūzijoje ir yra smarkiai kylanti žvaigždė, ir apie kurį dar ne kartą išgirsime ateityje.
Tuomet Dominic Miller tarptautinių žvaigždžių atliekamą muziką suliejo su savo turo grupės muzikantų, kurie yra taip pat yra pagarbos verti muzikos pasaulio šviesuliai. Rhani Krija yra itin gerai vertinamas perkusionistas iš Maroko, kuris kuri laiką gyvena Kelne ir yra koncertavęs su Omar Sosa, Keziah Jones ir Salif Keïta. Bosistas Nicolas Fiszman bendradarbiauja su Pili-Pili, Charlie Mariano, Johnny Clegg ir Khadja Nin. Ir pagaliau Mike Lindup, gerai žinimas iš Level 42, kuris jau nuo seno yra mėgiamas Dominic Miller klavišininkas. Tiesą sakant juodu kartu kažkada dirbo ir pirmą kartą susitiko, kai Dominic tebuvo aštuoniolika metų. „Jis yra geriausias universalus muzikantas, kurį aš žinau“ – taip Miller atsiliepia apie jį. „Tai, kaip mes kartu dirbame, galima pavadinti telepatija“.
Tai išsipildžiusi Dominic Miller svajonė – sukurti vieną ryškiausių instrumentinės muzikos albumų, kurį lydėtų eilė vienas už kitą geresnių koncertų, derančių vienas su kitu kaip perlų vėrinys. Gitaristas dar kartą sugebėjo mus nustebinti skirtingais stiliais ir nelauktais kūrybos posūkiais. Jo programa fantastinė, pasakiški garsai, kuriuos jis sugeba išgauti savo akustine gitara („Angel“); tada vėl kuria gitaros garsus primenančius The Police stilių („If only“) „Embrace“ yra tarsi minkštas džiazo takelis, o „Waves“ pilna Bossa Nova garsų, klasikinė gitara skamba „Catalan“, kaip alternatyva pilnu roko gitaros garsu skamba „Dead Head“.
„5th House“ yra labai reikšmingas albumas ir D. Miller biografijoje. Gimęs Buenos Aires, amerikiečio ir airės šeimoje, Miller studijavo gitarą Berklio koledže Bostone ir Londono Guildhall muzikos mokykloje. Jis buvo itin aukšto lygio muzikantas jau nuo 1980 m. Ilgas atlikėjų sąrašas, su kuriais dirbo Dominic, pradedant The Chieftains ("Long Black Veil"), Eddi Reader ("Mirmama"), Manu Dibango ("Wakafrika") ir Tina Turner ("Wildest Dreams"). Nuo „The Soul Cages“ (1991) Dominic su kiekvienu albumu jis yra kartu su Stingu; Šalia The Police vokalisto scenoje jis buvo daugiau nei tūkstantį kartų, sukūrė tokias dainas kaip „Shape Of My Heart“. Stingas kartą net apibūdino savo palydovą kaip „mano dešinio ir kairioji rankos, kurios sukuria gyvenimui viską, ko mano kerėpliški pirštai negali“.
