Pasak naujojo spektaklio režisieriaus Ginto Žilio, vienintelis operos "Dalia" klavyro egzempliorius saugomas Operos ir baleto teatre, net B. Dvariono šeima jo neturinti. Pritaikant kūrinį dabarčiai, naujasis pastatymas koreguotas libreto ir muzikos prasme. 1956 m. parašyta opera, pasak režisieriaus, turi tam tikrą šiems laikams nepriimtiną žymę, todėl tekę kai ką koreguoti, kai ko atsisakyti.
Palyginus su Balio Sruogos drama "Apyaušrio dalia", kurios motyvais ir sukurta opera, jos libretas esąs daug švelnesnis, koncentruojamas į Dalios dramatiškus išgyvenimus. Naujame pastatyme atsisakyta etnografinių niuansų, liaudiškų polkų ir ratelių, kaip nemotyvuoto linksminimosi prieš valstiečių rengiamą maištą.
Operos muzikinis vadovas ir dirigentas Jonas Aleksa sakė, jog statytojai nekeitė muzikinio operos teksto - jis parašytas gerai. "Balys Dvarionas - vienas iš paskutiniųjų mūsų romantikų muzikoje. Jo kūriniai paremti tikromis žmogiškomis emocijomis - savo nacionalinėje operoje pasiilgome grynos romantikos. Ši muzika ir šiandien skamba maloniai ausiai", - sakė maestro J. Aleksa.
Spektaklio dailininkė Virginija Idzelytė buvo lakoniška: scenovaizdyje dailininkė sąmoningai atsisakiusi vaizduoti konkrečią vietą ir laiką, o siekusi sukurti spektaklio nuotaiką.
Operos pagrindinėse sudėtyse Dalios partiją dainuos Joana Gedmintaitė ir Julija Stupnianek, valstiečio Radvilos - Dainius Stumbras ir Giedrius Žalys, Jurgelio - tenorai Audrius Rubežius ir Edmundas Seilius, varpininko Skudučio - Virgilijus Noreika ir Vytautas Kurnickas, grafo Tyzenhauzo - Egidijus Dauskurdis ir Vladimiras Prudnikovas, vyskupo Masalskio - Vladas Bagdonas ir Vytautas Bakula. Vaidmenis operoje kuria ir jaunieji Operos studijos stažuotojai.