Po filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ premjeros - Roko maršus priminsiantis koncertas

Vasario 16 d. Lietuvos kino teatruose startuosiantis Giedrės Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ pasakoja apie prieš beveik 25 metus Lietuvą apėmusią „dainuojančią revoliuciją“, kurios įkvėpėjai Algirdas Kaušpėdas ir grupė „Antis“ kartu su kitomis kultinėmis grupėmis – „Bix“, „Foje“, „Katedra“, „Už tėvynę“ – 1987 m. surengė unikalų renginį – pirmąjį Roko maršą, kurio kelionė po Lietuvos miestus ir miestelius tapo ne tik didele muzikos švente, bet ir kvietė tautą kilti į kovą už Lietuvos nepriklausomybę.

Vilniuje premjerinis filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ seansas įvyks kino centre „Multikino“, vasario 16 d., 18 val. Filmą pristatys filmo režisierė bei Algirdas Kaušpėdas, o jo išleidimas skirtas Vasario 16 - Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – paminėti.

Šventės pratęsimas įvyks Menų fabrike „Loftas“ filmo premjerai skirtame koncerte „Roko maršas. Duoklė“, kuriame penkios grupės perdainuos iki skausmo pažįstamus roko maršo šlegerius perdirbinius bei atliks savo kūrybos muziką. Vakaro žvaigždės – šių metų M.A.M.A. apdovanojimuose metų debiutantais pripažinti „Gerai Gerai & Miss Sheep”, grupės „Skamp“ narių Viktoro Diawaros ir Viliaus (Williux) Alesiaus projektas bei specialus teatralizuotas projektas „Antai Antis“, kurio siela taps populiarus Lietuvos tenoras Rafailas Karpis. Scenoje taip pat pasirodys pradedantys rokeriai „The Independent“ bei „Reednobrass“.

Filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ pasakoja apie pokštą, prasidėjusį 1984 metais gilioje sovietinėje stagnacijoje, kai Lietuvoje dar nebuvo atgimimo ženklų, o naujametinio jaunųjų architektų karnavalo metu Kaune juokais susikūrė roko grupė ,,Antis“. Cirką primenantis įspūdingas grimas ir rekvizitai, stilizuoti pasirodymai, kandūs ir aštrūs tekstai kūrė agresyvią sovietinio gyvenimo karikatūrą. Greitai ir, ko gero, net patiems grupės nariams netikėtai „Antis“ tapo ryškiausia Dainuojančios Revoliucijos vėliavneše ir masiniu reiškiniu, į savo sūkurį įtraukusiu tūkstančius pasekėjų.

Tai – istorija apie mažą šalį, ypatingą jos laikotarpį ir žmones, kurie, nepaisant pavojaus, iškovojo savo Nepriklausomybę su šypsena veide ir daina lūpose. „Prieš 20 metų įvykusios Dainuojančios Revoliucijos euforija ir svaigulys giliai įsirėžė mano atmintyje, panašiai kaip prisiminimai apie pirmąją meilę“, – sakė filmo režisierė Giedrė Žickytė.

Filme panaudoti unikalūs, niekur nematyti kadrai iš asmeninių archyvų, taip pat galima išvysti muzikinių intarpų iš roko maršų, skandalingo ir nepamirštamo „Anties“ pasirodymo Sovietų Sąjungos centrinės televizijos tiesioginiame eteryje, kitų grupės koncertų, išgirsti šių įvykių liudininkų komentarus.