Diskografijoje turinti du albumus, grupė iš Kopenhagos nėra išsikėlusi sau svieto lygintojo tikslų, tačiau pripažįsta, kad pirmas rimtas žingsnis tarptautinėje rinkoje jau yra žengtas: pasirašyta sutartis su nepriklausoma leidybine kompanija „!K7”, kurios dėka “When Saints Go Machine” tapo žinomi ne tik Danijoje, bet ir už jos ribų. Būtent šis leiblas šiemetinį danų albumą “Konkylie” išleido visoje Europoje, o jo atgarsiai pasiekė ir Jungtines Amerikos Valstijas, kur grupė tapo itin mėgiama indie muzikos portalų lankytojų.
Sakyti, kad jau dabar “When Saints Go Machine” raško populiarumo vaisius ir maudosi šlovės vandenyse būtų mažų mažiausiai naivu. Tačiau lygiai taip pat naivu būtų teigti, kad šie ‘alternatyvios popmuzikos’ atstovai yra nežinomas vardas muzika besidominčių žmonių pasąmonėje.
Ne vienas apie kokybišką muziką rašantis tinklalapis (ar tinklaraštis) pernai metais išleistą grupės plokštelę “Konkylie” įtraukė į geriausių 2011- ųjų albumų sąrašus, o neretas melomanas šiuos unikalius danus įvardino kaip vieną didžiausių pastarojo laikmečio atradimų.
Tiesa ta, kad “When Saints Go Machine” – iš tiesų unikalus, nepakartojamas ir bent jau kol kas analogų muzikos padangėje tikrai neturintis kolektyvas. Tie, kas išgirsta pirmą kartą – nelieka jam abejingi ir nori klausytis jų daugiau, na o tie, kas įsigilina – įsirašo kolektyvo pavadinimą į savo muzikinę užrašų knygutę ir, įsigiję viską, ką iki šiol danai yra išleidę, ima laukti dar vieno muzikinio stebuklo.
manoMUZIKA.lt kalbina “When Saints Go Machine” vokalistą ir idėjinį lyderį Nikolajų Manuelį Vonsildą. Perdavęs šiltus ‘daniškus’ linkėjimus visiems manoMUZIKOS skaitytojams, Nikolajus sutiko šnektelti ir apie savo grupę, šiandieninėje muzikos rinkoje žengiančią vis tvirtesnius žingsnius.
Vienintėlė danų grupė, kurią iki šiol manoMUZIKA kalbino yra „Efterklang„…
Geras jūsų pasirinkimas. Tai velniškai geras kolektyvas. „Efterklang“ vyrukai – tikrai labai draugiški ir, kas be ko, puikūs muzikantai. Visuomet pasišnekame kai su jais susitinkame kur nors mieste.
Sakyk, ar sudėtinga būti muzikantu Skandinavijoje? Visgi šio regiono muzika tampa vis įtakingesnė Europos muzikos rinkoje.
Tiesą sakant niekada apie tai negalvojome. Esi teisus sakydamas, kad šiuo metu yra labai daug gerų Skandinaviškų grupių, kurios populiarios visame pasaulyje. Tačiau užduodame sau paprastą klausimą: kodėl mums nebūti viena iš jų (juokiasi)?
Manau, kad mums pasisekė dėl to, kad esame grupė iš šio šiaurės regiono. Todėl atsakysiu paprastai: bent jau mums būti skandinavišku kolektyvu nėra sunku.
Ar „When Saints Go Machine“ turi tikslų (ne tik Skandinavijoje, bet ir už jos ribų)?
Turim daug tikslų (galvoja). Tačiau pagrindinis – susirasti kuo geriau atrodančias merginas, uždirbti daugiau pinigų nei turi karalienė ir aprūpinti ateitimi mūsų vaikus (juokiasi).
Jei rimtai, tai mūsų didysis tikslas yra kurti muziką, kuri rūpi žmonėms.
Žinau kaip jūs susikūrėte, tačiau niekada negirdėjau apie TĄ lemtingą žingsnį, kurio dėka tapote žinomi užsienyje. Ar turite slaptą receptą kaip patekti į tarptautinę rinką?
Tikrai ne. Mums prireikė labai daug laiko, kad būtumėme pastebėti. Kiek atsimenu, “!K7” (grupės leidybinė kompanija – aut. past) išgirdo mūsų muziką „myspace“ tinklalapyje ir nusprendė apsilankyti “When Saints Go Machine” koncerte. Taigi, jiems patiko koncertas, atmosfera ir kūriniai kuriuos išgirdo (tiek mūsų pasirodyme, tiek ir mūsų profilyje „myspace“) .
Apskritai kalbant apie “!K7” galiu pasakyti, kad mums labai pasisekė. Kai pradėjome su jais kalbėtis apie leidybą – pasidalinome savo ateities vizija, kurios link mes norime judėti. Jiems patiko ir jie pažadėjo įdėti daug darbo, kad ta vizija taptų realybe.
Beje, negaliu nepaminėti ir dar vieno labai svarbaus fakto: “!K7” dirba labai geri žmonės
Ar esate patenkinti “Konkylie” pasirodymu pasaulyje? Ar galėtum sakyti, kad tai – sėkmingas albumas?
Į šį tavo klausimą atsakyti nėra lengva, kadangi nėra vieno universalaus albumo „sėkmės mato“. Mums, kaip grupei, tai buvo geras albumas ir esame laimingi jo pasirodymu ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje rinkoje. Todėl jei šis matas tinka – tuomet, be abejo, galiu sakyti, kad “Konkylie” – sėkmnigas diskas.
O ar galėtum palyginti “Konkylie” su pirmuoju “When Saints Go Machine” albumu?
“Ten Makes a Face” (pirmasis grupės studijinis albumas – aut.past) buvo savotiškas pažintinis darbas. Stengėmės pažinti vienas kito galimybes ir daug eksperimentavom.
Tuo tarpu “Konkylie” tapo mūsų ‚tikruoju‘ įrašu. Visi žinojome ko norime, todėl siekėme sukurti muziką, kurią norėjome pajusti patys. Šiame albume kiekviena daina turi didžiulę prasmę ir tą pačią vieningą idėją.
Kaip apibūdintumėte savo muziką?
Mes ją vadiname alternatyvia popmuzika. Tačiau kiekvienas gali ją vadinti taip, kaip nori. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad mūsų kūryba būtų gero teksto, stiprios melodijos ir keistų prieskonių mišinys
Kas jus įkvepia?
Mus įkvėpia viskas, kas mus supa. Jei kalbi apie muziką konkrečiai, tai kiekvienas iš mūsų išsirinkome po „grupę – mūzą“: „Sun Ra“, „Daft Punk“, Patti Smith ir „Les Baxter“.
Ką įvardintum kaip geriausią iki šiol įgyvendintą „When Saints Go Machine“ darbą?
Nežinau. Manau, kad pats geriausias dalykas yra faktas, kad mes ir toliau gyvename muzika.
Jei galėtum išsirinkti tris muzikantus ir/arba prodiuserius, su kuriais norėtum dirbti – kuriuos rinktumeisi?
lgai nemąstyčiau (juokiasi). Laurie Anderson, Rickas Rubinas ir Geoffrey Barrowas
Kokius Danijos kolektyvus mėgsti ir ką galėtum parekomenduoti Lietuviams?
Turime tikrai daug gerų grupių. Tačiau jei prašai mano nuomonės, ko gero išskirčiau „Thulebasen“, „Monkey Cup Dress“, „Choir of Young Believers“, „Xander“Ką manai apie šių dienų Danijos muzikos rinką?
Žinai, vis mažiau ir mažiau galvojame apie industriją kaip apie visumą. Mūsų tikslas – atrasti čia kad ir mažytę, bet tvirtą savo vietą. Be abejo, kaip atlikėjai turime žinoti rinkoje veikiančias schemas, tačiau stengiamės susikoncentruoti tik į muziką, o ne į tai, kas vyksta aplink.
Pastaruoju metu ypatingai išaugo kova su piratavimu. Ką pats apie tai manai? Ar siuntiesi muziką nelegaliai?
Labai retai. Nelegaliai muziką siunčiausi keletą kartų. Tačiau jei išgirstu ką nors man patinkančio – visuomet einu į parduotuvę ir perku fizinę laikmeną, mat noriu paremti man patinkančią grupę. Tiesa, esu senamadiškas ir dažniausiai perku vinilinę plokštelę.
Kokie buvo tavo įsimintiniausi praėjusių metų įvykiai?
”Nissenenmondai” pasirodymas Kopenhagoje ir “Portishead” koncertas Roskildes festivalyje
Geriausių tavo 2011 metų albumų top 5?
St. vincent – strange mercy
Iceage - New Brigade
Colin Stetson – New History Warfare vol. 2 Judges
Björk - Biophilia
Shabazz Palaces – Black Up
Apie ką pirmiausia pagalvoji kai išgirsti žodį “Lietuva”?
Apie savo gerą bičiulį, šokanti su tradiciniais daniškais apdarais gražiose Vilniaus senamiesčio gatvėse (juokiasi).
Tiesą sakant, labai norėčiau apsilankyti jūsų šalyje, tad jeigu Baltijos šalių koncertų organizatoriai parodytų susidomėjimą – manau, kad tikrai atvažiuotumėme ir ne tik surengtumėm koncertus, bet ir pamatytumėm jūsų šalį bei susipažintumėm su jos istorija.
Gal pabaigai nori ką nors perduoti “When Saints Go Machine” gerbėjams Lietuvoje?
Žinoma. Ačiū, kad mūsų klausotės (juokiasi). Ir nepamirškite, kad kažkur paslėptame slėnyje tikrai stovi trikojis arklys…
