Ką reikia daryti, kai publika rėkia „pakartot“? Kvailas klausimas – žinoma, kartoti. Ir ne vieną sykį. Todėl prieš metus "Kaunas Jazz" Metų koncerto publiką pribloškęs Jamaikos pianistas Monty Alexanderis sugrįžta.
Kaip rašoma festivalio organizatorių pranešime žiniasklaidai, priežasčių – pakankamai. Pernai publiką savo suburto trio pasirodymu nustebinęs veteranas šįkart pristato dar įspūdingesnį projektą – septynių muzikantų kolektyvą "Harlem – Kingston Express". Be to, festivalis tiesiog negalėjo atsispirti pagundai pasveikinti jį su svarbiu jubiliejumi – šįmet Monty mini veiklos scenoje 50 metų sukaktį.
Monty kelias į muziką prasidėjo anksti. Būdamas ketverių jis jau grojo pianinu, keturiolikos – koncertavo klubuose, sulaukęs dvidešimties – grojo su legendiniu Franku Sinatra. Monty gyvenimą nulėmė dar vaikystėje pamatyti džiazo grandų Louiso Armstrongo ir Nato Kingo Cole'o koncertai. Nuo tos akimirkos šiai muzikai M.Alexanderis atsidavė visa širdimi.
M.Alexanderio biografijoje – daugybė akimirkų, nuo kurių galėjo apsisukti galva. Dar profesionalios karjeros pradžioje jam komplimentus žėrė džiazo legendos Milesas Davisas ir Duke'as Ellingtonas – o šie vyrai, žinia, komplimentais be reikalo nesitaškydavo. Septyniolikos su šeima į JAV emigravęs muzikantas kelią skynėsi sunkiu darbu – nesuskaičiuojamas valandas iki išsekimo grojo nedidelių Niujorko klubų publikai. Užtat sulaukęs dvidešimties, kišenėje jau laikė sutartį pirmojo solinio albumo įrašui.
Šiandien jo diskografijoje – jau per 60 albumų. Kai kurie jų melomanams ir kritikams kelia pagarbią baimę. „Man ir pačiam keista klausytis to įrašo. Ten nutiko kažkas nuostabaus“, - prisipažįsta Monty, kalbėdamas apie 1976-aisiais Šveicarijoje įrašytą savo koncertą, kuris laikomas vienu geriausių visų laikų „gyvo“ skambesio džiazo albumų.
JAV, Europos, Azijos publiką pakerėjęs Monty galėtų papasakoti daugybę istorijų apie gastroles ar įrašų sesijas, kurios jį suvedė su Franku Sinatra, Dizzy Gillespie, Franku Morganu, Benny Golsonu, Tony Bennettu, Sonny Rollinsu, Quincy Jonesu, Clarku Terry ir daugybe kitų žvaigždžių. Jo nuveiktų darbų – tiek daug, kad šios karjeros aukštumos niekaip nesutilptų į trumpą pasakojimą apie muzikantą.
Girdėjote dainininkės Natalie Cole plokštelę "Unforgettable", 1991-aisiais laimėjusią net 7 Grammy statulėles? Joje skamba Monty grojimas. Kaip ir legendinio aktoriaus Clinto Eastwoodo režisuotame filme apie saksofonininką Charlie Parkerį Paukštelis.
Šįmet žavėjotės Bobby McFerrino pasirodymu festivalyje "Kaunas Jazz"? Būtent šio dainininko kvietimu su jo diriguojamu orkestru M.Alexanderis Šveicarijoje atliko George'o Gershwino šedevrą "Rhapsody In Blue".
Yra muzikantų, kurie pasipūstų, nuveikę dešimt kartų mažiau. Monty – ne toks. Muziko viešnagė "Kaunas Jazz" rengėjams paliko šilčiausius prisiminimus. Linksmas pianisto charakteris tikrai jautėsi ir koncertų salėje – savo gera nuotaika ir paprastumu muzikantas ilgam užkrečia visus, kuriems nusišypso laimė jį išgirsti.
Svarbus Monty karjeros bruožas – nors namais dabar vadina JAV, muzikantas niekada nenutolo nuo savo šaknų. Prieš šešerius metus jis nuvyko į Tuff Gong studiją Jamaikoje – tą, kurioje savo įrašus kūrė legendinis šios šalies regio dainininkas Bobas Marley. Su vietiniais muzikantais jis įrašė keliolikos Bobo dainų džiazo interpretacijas, virtusias albumu Concrete Jungle.
Už nuopelnus Jamaikos kultūrai ordinu apdovanotas, šios šalies muzikos ambasadoriumi dar 2000-asiais paskelbtas M.Alexanderis gimtosios šalies ritmus į džiazo melodijas pina ir toliau. Vienas tokių jo darbų – 2007-aisiais suburta, prestižiniame Lincolno džiazo centre Niujorke pristatyta grupė "Harlem – Kingston Express".
“Dešinėje – Karibų regiono karščiu alsuojantis kvartetas, kairėje – džiazo trio, o centre – pats M.Alexanderis. Rezultatas? Šviežios, įkvepiančios B.Marley dainų interpretacijos ir originalūs Monty kūriniai. Neįtikėtinai geras laikas“, - apie grupės koncertą rašė JAV leidinys "The Wall Street Journal".
