Violončelininkas ir kompozitorius D. de Vilenkuras yra apibūdinamas kaip "alchemikas, džiugesio dirigentas", o violončelė - kaip turinti sielą. Muzikas dukart pelnė Paryžiaus konservatorijos pirmąsias premijas, tapo vieno iš savo mokytojų Mstislavo Rostropovičiaus konkurso nugalėtoju. Šiuo metu violončelininkas dėsto Paryžiaus konservatorijoje.
D. de Vilenkuras groja unikalia violončele, prieš 250 metų pagaminta meistro Galjano (Gaglian).
Prancūzų muzikas dažnai keliauja į dykumą, ieškodamas tylos. Jo kelionės į egzotiškus kraštus teikia kūrybinės energijos, rašant muziką tuaregų, armėnų, tibetiečių temomis.
Prieš dešimt metų įkurtas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras per savo gyvavimo metus pelnė pripažinimą Lietuvoje ir užsienyje, sėkmingai reprezentuoja šalies muzikinę kultūrą tarptautiniuose renginiuose. Iš kitų Lietuvos kolektyvų orkestras išsiskiria ypatingu stilistiniu universalumu ir yra pripažintas kaip "barokinis orkestras", pelnęs retų partitūrų gaivintojo reputaciją. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras nevengia dalyvauti ir netradicinėse akcijose, džiazo, roko, popmuzikos projektuose.
Dešimtajame Kristupo vasaros festivalyje surengta bemaž keturios dešimtys koncertų ir sceninių pastatymų įvairiose Vilniaus erdvėse - Šv. Kotrynos ir Šv. Kazimiero bažnyčiose, Rusų dramos ir Nacionaliniame dramos teatruose, Kalnų parke, Muzikos ir teatro akademijoje bei Vilniaus rotušėje.