„Oficialią“ pradžią didžiajai maestro S. Sondeckio diskreditavimo kampanijai davė dienraštis „Lietuvos rytas“. Balandžio 26 d. dienraščio pirmajame puslapyje akis rėžė S.Sondeckio nuotrauka su paantrašte „Dirigentą S.Sondeckį garsina ne tik plati koncertinė veikla, bet ir užkulisinės machinacijos“.
Akstiną šiam rašiniui davė balandžio 21 d. orkestro muzikantų Kultūros ministrei Romai Žakaitienei parašytas laiškas, kuriame išreikštas nepasitikėjimas orkestro vadovybe. Neišsiaiškinus situacijos ir jos susidarymo priežasčių, dokumentas išsyk atsidūrė „Lietuvos ryto“ žurnalistų rankose.
Tačiau ar tokiu atveju pareigūnų etika nereikalauja pasikvietus abi konfliktuojančias puses – orkestro muzikantus ir jo vadovus - bandyti išsiaiškinti tikrąsias nepasitenkinimo priežastis? Tačiau konflikto tarp daugelio orkestro muzikų ir vadovybės priežastys glūdi ne minėtame muzikantų laiške Kultūros ministrei, o įvykiuose, susijusiuose su Lietuvos Nacionalinės filharmonijos (LNF) reorganizavimu. Daug ką paaiškina šie ir dar senesni įvykiai.
Atskyrus LKO nuo Filharmonijos, orkestrui nebuvo paliktas nacionalinis statusas, kurio netekus, pagrindiniams orkestro muzikams mokami mažesni priedai prie atlyginimo. Nacionalinio statuso problema nebūtų kilusi, jeigu ministerija ir reorganizavimo komisija būtų laikęsi galiojančių įstatymų. Nepadėjo ir 49 iškiliausių Lietuvos asmenybių kreipimasis dėl nacionalinio statuso išsaugojimo orkestrui. Į tai nebuvo taip skubiai atsižvelgta, kaip į muzikantų laišką.
Orkestro vadovas, kaip įmanydamas, kovojo bandydamas sugrąžinti orkestrui nacionalinį statusą, tvirtindamas, jog nepasirašys dokumentų, lemiančių muzikantų atlyginimų sumažėjimą. Po nepavykusių bandymų susikalbėti su valdininkais, S. Sondeckis kreipėsi į teismą, prašydamas išspręsti visus nesutarimus.
Tačiau šiandien susidariusios situacijos šaknų būtų galima ieškoti kelerių metų senumo įvykiuose. Šiandien jau realiai pasitvirtino Maestro nuogąstavimai. 2002 m. Filharmonijos ir jos vadovų veiklą tyrusi Valstybės kontrolė rado nemažai pažeidimų ir skandalingų faktų, kurie siekia buvusio Filharmonijos vadovo, dabar Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Gintauto Kėvišo vadovavimo Nacionalinei Filharmonijai metus.
Valstybės kontrolės sprendimus Filharmonijos vadovybė apskundė teismui. Už teisines paslaugas privačiai advokatų kontorai filharmonija iš biudžeto lėšų sumokėjo nei daug nei mažai – „tik“ 11 000 litų. Filharmonija šią bylą pralaimėjo. Profesoriui S. Sondeckiui pirmajam išdrįsus prabilti apie neskaidrius finansinius procesus Filharmonijoje, prasidėjo ne vienerius metus trukęs tylus LKO žlugdymas.
Eilę metų prašant ir reikalaujant orkestrui nebuvo perkami būtiniausi instrumentai. Ir šiandien orkestras muzikuoja su susidėvėjusiais instrumentais. Eilę metų buvo prašoma įsigyti klavesiną, kuris būtinas orkestro koncertams. Nepavykus susitarti su Filharmonija, 1998 m. AB „Mažeikių nafta“ už LKO koncertą 30 000 litų pervedė ne į Filharmonijos, o VšĮ „Trakų festivalis“ sąskaitą. Tuometinio Trakų festivalio meno tarybai priklausė LKO meno vadovas ir dirigentas Saulius Sondeckis. Už šiuos pinigus buvo nupirktas kameriniam orkestrui būtinas klavesinas „Sassman“, kainavęs 25 520 Vokietijos markių. Tai patvirtina dokumentai. Firma, orkestrui pardavusi klavesiną už pusę realios jo kainos, savo rašte teigė, kad jiems didelė garbė, jog šiuo instrumentu gros pasaulyje pripažintas orkestras.
LKO - daugiausiai iš visų šalies orkestrų koncertuojantis užsienyje orkestras, tačiau jau eilę metų Filharmonija šiam orkestrui neorganizavo nė vienos koncertinės kelionės. Švedų koncertų vadybininkai, vykdantys dviejų metų kultūrinio bendradarbiavimo programą, tvirtina, kad jiems Lietuvos Filharmonijoje buvo pasakyta: „Sondeckis jau senas, o ir orkestras groja nebe taip gerai kaip anksčiau“.
LKO teisių „turėtojas“ – Filharmonija - stengėsi kaip įmanydamas žlugdyti orkestro koncertines gastroles. Užsienio vadybininkams įmokėjus avansą į Filharmonijos sąskaitą, orkestras vis tiek turėdavo vykti į keliones savo lėšomis, nes avansas nebūdavo išmokamas. 2003 m. kovo mėn., kuomet Maltos vyriausybė pakvietė LKO groti Maltos Prezidento rūmų atidarymo koncerte, Filharmonija nesutiko muzikantams avansu apmokėti 17 289 litus kainavusius lėktuvo bilietus. Filharmonijos vadovybei pasirodė, kad LKO groti šiame koncerte nebūtina. Likus keletui dienų iki koncerto Maltos sostinėje Valetoje, pagalbos ranką orkestrui ištiesė koncertinė agentūra „Klasikos projektai“, apmokėdama lėktuvo bilietus. Norėdama atgauti pinigus, agentūra „Klasikos projektai“ po gastrolių Maltoje Dubingiuose Energetikų dienos proga organizavo LKO koncertą, už kurį „Lietuvos energija“ sumokėjo 15 000 litų.
Atsiskyrimas nuo Filharmonijos tam tikruose sluoksniuose sukėlė nerimą. Visi, kaip įmanydami žlugdę LKO, pamatė, kad jų bandymai sužlugdyti orkestro koncertus nuėjo perniek. Strategija aiški - reikia keisti taktiką, griauti kolektyvą „iš vidaus“. Praėjusiais metais įkūrus orkestro paramos fondą, kurio Filharmonija net neleido registruoti savo patalpose, buvo sudaryta sutartis su galingu mecenatu – „Lietuvos telekomu“, kuris suteikė orkestrui paramą, buvo vykdoma edukacinė programa su muzikos mokyklų moksleiviais visoje Lietuvoje.
ios programos neparėmė Kultūros ir sporto rėmimo fondas, kaip neparėmė ir „Nakties serenadų“ ciklo, vykstančio jau ketvirtą dešimtmetį. Šių metų pradžioje pradėjo keistis orkestro reklaminis įvaizdis: Vilniuje akį traukė spalvingos koncertų afišos, nustelbdamos eilę metų nesikeičiančias Filharmonijos afišas, spauda nesiliovė rašiusi apie LKO koncertus, į kurios susirinkdavo vis daugiau klausytojų.
Galbūt pabūgusi konkurencijos Filharmonijos vadovybė padavė skundą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) kaltindama LKO vadovybę neteisėta fondo veikla, kurio laikas keistai „sutapo“ su reorganizacijos įsakymu. Visiems sekusiems LKO ir Filharmonijos konfliktą iškilo vienas klausimas: ar tai iš anksto suplanuotas puolimas ar sutapimas, kad kelerių metų senumo įvykiais Filharmonijos vadovybė susidomėjo tik prasidėjus LKO atsiskyrimo nuo Filharmonijos procesui.
Belieka tik spėlioti, koks likimas laukia Lietuvoje ir pasaulyje pripažinto Lietuvos kamerinio orkestro. Jo meno vadovas ir dirigentas S. Sondeckis neatlaikęs įtampos jau kuris laikas nediriguoja Lietuvoje. Negi Lietuvos klasikinės muzikos mylėtojų ypač laukiamas ir vertinamas dirigentas nuo šiol bus priverstas diriguoti tik užsienyje geriausiems pasaulio orkestrams?
Pagarbiai,
Audra Keniausytė,
Lietuvos kamerinio orkestro direktorė
