Festivalio pradžioje, per pirmąjį savaitgalį “Lietuvos” kino teatre apsilankė per 3000 žiūrovų. “Trispalvio kino” atidarymą "Lietuvos" kino teatre stebėjo Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas su žmona, taip pat Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas su žmona.

Festivalyje parodytos 7 Lietuvos kūrėjų filmų premjeros. Labai gerų žiūrovų atsiliepimų sulaukė Giedrės Beinoriūtės premjerinis filmas “Egzistencija”, taip pat labai lankomi buvo filmai - Š. Barto "Laisvė", R. Banionio "Džiazas". Pilnutėlė salė stebėjo A.Puipos “Elzę iš Gilijos”, kuri, beje, šiuo metu rodoma Prahos žiūrovams. Panašu, kad gerai žinomų, nebe naujokų kine, lietuvių režisierių filmai pritraukė daugiausiai žiūrovų. Tačiau, kaip su linksma nuostaba kalbėjo “Lietuvos” direktorė V.Ramoškienė, dar nebuvo taip, kad į dokumentinio filmo, o dar ir mažai kam žinomos jaunos lietuvės režisierės I.Kurklietytės premjerą, susirinktų sausakimša salė žiūrovų. Galbūt suintrigavo filmo tema: apie pribuvėją Jurgą, padedančią kūdikiams į pasaulį ateiti per vandenį.

Rytoj “Trispalvis kinas” užsidaro dviejų režisierių - Romo Lileikio ir Stasio Motiejūno 1990-aisiais sukurtu vaidybiniu filmu “Aš esu”. Tačiau šiandien festivalis dar tęsiasi. Tie, kurie prieš du metus nesuspėjo pažiūrėti gana garsiai reklamuoto K.Vildžiūno filmo “Nuomos sutartis”, galės tai padaryti “Lietuvos” kino teatre, 18 val. Tik pasibaigus lietuvių kino maratonui, “Lietuvos” kino teatre prasidės Afrikos šalių kino dienos. Kino teatre bus parodyti penki filmai iš Mauritanijos, Burkina Faso, Bisau Gvinėjos ir kitų šalių.

“Skalvijos” kino teatras savaitgalį pristato ciklą “Gyventi ir mirti Japonijoje”. Japonijos kultūros mylėtojai galės pažiūrėti 3 labai skirtingus, skirtingų režisierių filmus apie Tekančios saulės šalį: E. Zwicko “Paskutinį samurajų”, A.Kurosawos “Septynis samurajus” ir S.Imamuros “Legendą apie Narajamą”.

O dabar trumpam palikim kiną. Gerai žinoma lietuviams atlikėja Rosita Čivilytė kovo 17 d. “Galaxy” salėje surengė antrąjį per 19 metų savo dainininkės karjerą solinį gyvo garso koncertą. Rositai scenoje padėjo būrys instrumentalistų, vokalinė grupė “Capella A” ir choras “Brevis”. Duetu atlikėja dainavo su savo ilgamečiu savo partneriu Česlovu Gabaliu ir dukra Agneta. Koncerto finale į sceną išėję Linas su Simona užtraukė “What’s happened to your love”. Žiūrovai, koncerto pabaigoje jau gerokai įkaitę nuo emocingo Rositos dainavimo, vis reikalavo “pakartoti”. Beje, po vieno dainos atlikimo jie taip pat nepaleido Lino ir Simonos.

Koncertas tikrai buvo gyvas – ir ne tik dėl gyvo dainavimo, bet ir akivaizdaus jaudulio. Gal dėl to, kad filmavo, gal dėl to, kad solinis koncertas Rositai – tik antras. Tačiau gyvos emocijos gerai muzikai nekenkia. Kas žino, galbūt Rositai patiks, ir ji surengs dar vieną – trečiąjį solinį koncertą.

Melomanai, o ypač folkloro mėgėjai, šiandien skubėkite į “World Music” Žemaičių modernizuoto folkloro projektą “A mon saka?”. Loreta Mukaitė su grupe muzikantų sugros žemaitišką muziką “kitaip”. Dar vienas folkloru (tik šį kartą – Afrikos) alsuojantis vakaras vyks šeštadienį naktiniame klube “Intro”. Frankofonijos dienai skirtame vakarėlyje gros grupė „Ba Cissoko“ iš Gvinėjos.

Šiandien Vilniuje ir Kaune prasideda “Islandijos, Grenlandijos ir Farerų salų” kultūros dienos. Taigi turėsime puikią progą pažinti šių atšiaurių Žemės kampelių kultūrą. Renginio programą rasite internete: http://www.nmr.lt . Renginio programa nėra labai didelė, tačiau įvairiems skoniams. Elektroninės muzikos mylėtojai Kauno “Ex-it” ir Vilniaus “Galaxy” galės nuvykti į islandų dueto - Dj Margeir ir Blake (iš “Gus Gus”) vakarėlį, instrumentinės muzikos gerbėjai – paklausyti Kristiano Blako (Farerų salos) “Džiazo klube” arba Simono Lynge’o – bare “Prie Universiteto” Vilniuje arba “Sienoje” Kaune. Nepamiršti ir teatro fanai – Lietuvos vaikų ir jaunimo centre bei Vilniaus mokytojų namuose svečiai iš Grenlandijos kviečia pažiūrėti ritualinio kaukių šokio.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją