Kaip BNS sakė S.Sondeckis, šiuo metu egzistuojantis Filharmonijos veiklos modelis - kuomet LNF administracinis aparatas valdo jai priklausančių kolektyvų veiklą - yra "visiškai netikslingas, beveik neturintis analogų pasaulyje".

Prieš kurį laiką S.Sondeckis siūlė reorganizuoti LNF ir paversti ją šešių nepriklausomų kolektyvų asociacija. "Atsibodo būti posūniu", - sakė 43-čius metus sėkmingai koncertuojančio orkestro meno vadovas. S.Sondeckio nebetenkina tai, kad jis negali pats priimti sprendimų dėl koncertų, pasirašyti sutarčių, vesti derybų.

LKO įkūrėjas ir dirigentas kaip pavyzdinį veiklos modelį paminėjo Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir kitų nepriklausomų kolektyvų veiklą. Filharmonija, S.Sondeckio manymu, turėtų tapti koncertine sale, kurią kiekvienas kolektyvas turėtų teisę nuomotis.

S.Sondeckis pridūrė, kad nepriklausomybės siekiantis orkestras pageidautų išlaikyti nacionalinio kolektyvo statusą, kurį LKO užsitarnavo savo aukšto meninio lygio dėka. Tuo tarpu LNF generalinis direktorius Egidijus Mikšys BNS sakė, kad kol kas jo vadovaujama įstaiga "reorganizacija dar nėra pribrendusi".

Jis sutiko, kad Filharmonija "yra senamadiška biurokratinė institucija", bet, E.Mikšio teigimu, šį biurokratiškumą lemia visoje valstybėje galiojanti tvarka bei biudžetinėms organizacijoms taikomi įstatymai.

Atsiskyrę kolektyvai, E.Mikšio manymu, turės jų taip pat laikytis. Pasak E.Mikšio, su tuo biudžetu, kurį šiuo metu turi LNF (10 mln. 192 tūkst. šiemet ir 10 mln. 292 tūkst. kitąmet) visų kolektyvų atsiskyrimas ir Filharmonijos performavimas į asociaciją yra ekonomiškai neįmanomas.

Didžiąją biudžeto dalį (apie 8 mln.) LNF skiria atlyginimams ir mokesčiams, koncertinei veiklai lieka apie 625 tūkst.

Generalinis direktorius nemano, kad atsiskyrę kolektyvai sugebėtų patys išsilaikyti už tokią sumą, organizuoti pakankamą kiekį aukšto meninio lygio koncertų, rasti lėšų reklamai ir administracijai. Pasak E.Mikšio, tai tik aštrintų nesutarimus tarp kolektyvų, kenktų jų meniniam lygiui.

Praėjusią savaitę Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje buvo pritarta S.Sondeckio prašymui suteikti nepriklausomo orkestro statusą jo vadovaujamam LKO.

Kaip pranešė Seimo spaudos tarnyba, susitikime taip pat buvo aptarti finansiniai LKO atsiskyrimo klausimai. Pagal LNF sudarytos darbo grupės parengtą 2004 metų asignavimų Filharmonijai iš valstybės biudžeto paskirstymą, atsiskyrusiam LKO turėtų būti skirta 1,1 mln. litų.

Tolesnis finansinių LKO atsiskyrimo klausimų derinimas turėtų vykti pasitelkus Kultūros ministerijos, LNF ir orkestro finansų specialistus.

Kultūros ministerijai turėtų būti pateiktas LKO pasiūlymas dėl naujos nepriklausomo kolektyvo struktūros. Ministerija, išanalizavusi galimybę suteikti LKO nacionalinės įstaigos statusą, turėtų pateikti išvadas Vyriausybei.

Suderinus visus klausimus, Kultūros ministerija turėtų parengti atitinkamą Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo LKO būtų suteiktas savarankiškos įstaigos statusas.

S.Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras koncertuoja daugelyje pasaulio šalių su įvairiais atlikėjais bei dažnai pirmasis atlieka lietuvių kompozitorių kūrinius. Už muzikinę interpretacinę veiklą pristatant Lietuvos atlikėjų meną pasaulyje 1999 metais S.Sondeckiui buvo paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją