Šiųmetinis festivalis pasižymi naujų koncertinių erdvių, tarp kurių yra visuomenės ir valdžios dėmesio laukianti Šv. Kotrynos bažnyčia bei nauji "Forum palace" rūmai, pristatymu. Pirmą kartą į festivalį įtrauktas Šv. Kristoforo dienos koncertas Simono Daukanto aikštėje.

Į šią aikštę pasveikinti miestelėnų ir Vilniaus svečių žadėjo atvykti ir miesto meras Artūras Zuokas, tačiau aikštėje prie Prezidentūros meras taip ir nepasirodė, nebuvo nei jo pavaduotojų ar savivaldybės Kultūros skyriaus vadovų. Teko skubiai keisti renginio scenarijų. Per koncertą atsirado nenumatyta pertrauka, dėl kurios kai kurie žiūrovai po Vidaus reikalų ministerijos (VRM) reprezentacinio pučiamųjų orkestro programos paliko aikštę, nesulaukę iš renginio Dotnuvoje skubančio "Trimito".

Pasikeitė programa

Šv. Kristoforo dienos renginys turėjo prasidėti Broniaus Jonušo maršu "Įžengimas į Vilnių", kurį rengėsi groti VRM orkestras. Buvo numatytas Vilniaus mero sveikinimo žodis vilniečiams ir sostinės svečiams. Zuokas ir jo pavaduotojai neatvyko, niekas susirinkusiųjų nepasveikino, Jonušo maršas taip ir nenuskambėjo, tad pasikeitė ir koncerto programa.

VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras pasirodymą pradėjo Eugenijaus Puidoko "Prisikėlimo maršu". Kolektyvo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas pulkininkas Algirdas Radzevičius pasakoja, kad "Prisikėlimo maršas" dedikuotas Kovo 11-ajai. Orkestras per visus pasirodymus savo programą būtinai pradeda šiuo kūriniu.

VRM pūtikai šauniai atliko daugiau kaip 10 kūrinių, kuriuos paįvairino ne tik pačių muzikantų maršo žingsniai ir sinchroniniai judesiai, bet ir pramoginių šokių šokėjų pora. Plojimais klausytojai palydėjo Rimanto Giedraičio "Subatos vakarėly", Broniaus Jonušo "Ramuvėnai žengia", Meredito Wilsono "76 trombonus", senovinę latvių "Senelio polką" ir kitus kūrinius.

Devintą kartą vykstančio festivalio naujovė - pučiamųjų orkestrų fiesta. 1935 metais įkurtas ir iki 1944-ųjų gyvavęs orkestras atkurtas 1989-ųjų vasario 16 dieną. Orkestras puikiai pasirodo ne tik šalyje, bet ir užsienio gastrolėse bei tarptautiniuose konkursuose, juose pelnė aukščiausius apdovanojimus. Ypač vertingi net 3 kartus iš Vokietijos karinių orkestrų konkursų parsivežti laureatų vardai - ten profesionalų kategorijoje varžėsi net po 130 kolektyvų. Todėl neatsitiktinai nuo 1990 metų orkestras yra Pasaulinės pučiamųjų instrumentų orkestrų ir ansamblių asociacijos (WASBE) narys.

Toli buvo girdėti "Trimito" garsai

Ir Lietuvos pučiamųjų orkestras "Trimitas", jau skaičiuojantis 47uosius gyvavimo metus, grojo nuotaikingus, šventinius kūrinius. Šauniai dūdas pūtė muzikantai, vadovaujami energingo vyriausiojo dirigento Romo Balčiūno. Neatsiliko ir šokėjos, su choreografinės grupės vadove Nijole Kvasyte parengusios šokių programą.

Balčiūnas didžiuojasi, kad jų programoje yra specialiai "Trimitui" parašytų kūrinių. Tą vakarą pirmą kartą nuskambėjo Kazio Daugėlos, buvusio "Trimito" muzikanto, šiuo metu dirbančio vyriausiojo dirigento asistentu, sukurtas "Maestro". Toli po senamiestį aidėjo Benjamino Gorbulskio "Trimito paradas", kurį Balčiūnas vadina vizitine kolektyvo kortele. "Trimito" pūtikai atliko daugiau kaip 10 ne tik lietuvių, bet ir užsienio autorių kūrinių.

"Esame maloniai nustebinti, kad mus pakvietė koncertuoti prestižiniame Kristupo vasaros festivalyje, - sako Balčiūnas. - Pirmą kartą surengtas pučiamųjų orkestrų koncertas miesto aikštėje praplėtė žanrų įvairovę, pritraukė daugiau klausytojų ir renginio gerbėjų".