DELFI skaitytojų paklaustas apie savo dainas, DDT lyderis prisipažino, kad nesusimąsto apie jų likimą ir užtikrino, jog visos jos parašytos nuoširdžiai.

„Neturiu atviriausių ir geriausių dainų. Nekūriau neatvirų dainų, nekūriau pagal užsakymą. Manau, kad toks darbas nėra nuoširdus. Tai profesionalumas, tačiau aš nesu profesionalas šioje srityje. Aš viską kūriau nuoširdžiai. Yra kokia dešimt dainų, kurios gyvena. Jos liks ir po mūsų. Galbūt viena ar dvi taps liaudies dainomis ir žmonės pamirš, kas jų autorius, pavyzdžiui, „Moroz-moroz“. Tai retas atvejis kūrėjui. Liaudies dainų skambesys tobulas, jas lengva dainuoti, nes liaudis redaguoja jas ir tobulina ir dažnai, išgėrę arbatos, mes su malonumu dainuojame jas virtuvėje. Aš manau, kad reikia mažiau galvoti apie savo dainas, nes pasijunti žvaigžde, o tai trukdo kūrybai“, - pasakė J. Ševčiukas.

Grupė nekala pinigų

Grupė gastrolėse jau trečią mėnesį. DDT apkeliavo visą Rusiją, apsilankė Minske, trečiadienį atvyko į Vilnių, kur koncertuoja ketvirtadienį, o penktadienį iškeliaus į Kaliningradą.

J. Ševčiuko teigimu, grupė nieko nereklamuoja, uždirba tik iš bilietų, vienas iš siekiamų tikslų – kokybė, todėl grupė DDT ypatinga:„Mūsų principas toks – nereklamuojame visokių kvailysčių: alaus, cigarečių. Kaip (grupė) „Mašina vremeni“ po koncertų negrojame kazino. Negrojame vakarėliuose, taigi mūsų gyvenimas sunkus ir nuobodus, ir pinigų mažiau uždirbame. Vežiojamės savo aparatūrą, garsą, apšvietimą. Įsigudrinome viską atsigabenti į Magadaną. Užtai tokį šou surengėme, tokį, koks šiandien bus Vilniuje. Vienas iš principų – kokybė. Neturime teisės groti prastais instrumentas, kalti pinigų ir išvažiuoti iš miesto, kuriame niekas nieko neišgirdo ir nesuprato. Todėl esame ypatinga grupė.“

Temą pratęsė kito skaityto klausimas – apie muzikantų tikslus ir siekius. Atsakymas buvo išsamus, filosofinis: „Tikslo siekimas – akimirkos džiaugsmas ir didelė tuštuma po jos. Man įdomi judėjimo į tikslą dinamika, pats darbas, kūryba. Šiuo metu svarbiausias filosofinis klausimas – kaip mums visiems kartu gyventi. Lietuvai su Rusija, baltarusiams su Ukraina. Mano atsakymas – daugiau žmogiškumo politikoje, nors šiaip politika yra nežmoniška. Reikia keisti sistemą, nes pasauliniai institutai neveiksmingi. Didžiulis spaudimas asmenybei... Eilinė prievartos banga. Ir niekaip nepavyksta sukurti Žemėje rojaus.“

„Nesu kultūros išnešiotojas“

DELFI skaitytojai pasidomėjo, ar J. Ševčiukas savo muzika propaguoja rusų kultūrą. Į tai jis atsakė, jog „rusų kultūrą propaguoja visi dainuojantieji rusų kalba“. „Kas dainuoja lietuviškai – propaguoja lietuvių kultūrą, angliškai – anglų kultūrą, ir tai natūralu. Nematau čia nieko blogo. Sukūriau patarlę, jog vieni turi kultūrą savyje, o kiti yra jos išnešiotojai. Nenorėčiau būti rusiškos kultūros išnešiotoju. Stengiuosi ir noriu būti žmogumi, kultūringu viduje.“

„Ką jums reiškia patriotizmas?“, - domėjosi skaitytojai, ir J. Ševčiukas padeklamavo eilėraštį iš savo naujo eilėraščių rinkinio, kuris neseniai buvo išleistas Rusijoje.

„Mūsų patriotizmas nelabai didelis
Jis ne taurė banketo metu
Ne nuogas šokėjas
Jis ne himnai, ne maršai,
Ne bereikšmiai žodžiai iš kalbos.
Jis naivus, paprastas ir netgi juokingas...
Jis ne kvailys, ne tauta,
Net ne vadas,
Jis ne geležinė gėlė statulos delne,
Jis ten, kur mes saugojom lietų...
Jis saulė, paskęstantį upėje. “

Dainininkas dar pridūrė, kad „groja pro šalį tiek muzikantai, tiek politikai, Tėvynė - NIEKADA. Tai mūsų patriotizmas.“

Grupės DDT lyderio teigimu, muzikantas turi ne tik groti, bet ir išreikšti savo pilietinę poziciją.

„Nesutinku su kai kuriais savo kolegomis, kurie tvirtina, jog muzikantai turi galvoti tik apie savo muziką. Tai reiškia, jog santechnikas turi tik taisyti unitazus, kirpėjas – tik tvarkyti plaukus ir t. t. Pasaulis taptų labai nuobodus, jame gyventų vien robotai, vykdantys savo profesines pareigas. Žmogus yra labiau įvairiapusiškas, gilesnis ir įdomesnis, nei ta Prokrusto lova, į kurią jį bando įsprausti kai kurie mano kolegos.“