Užsiauginęs pilvuką Marilyn Mansonas Helsinkio publikai neišsirengė

Garsusis JAV "šoko rokeris" Marilyn Manson, pradėjęs savo "The High End of Low" turą Europoje trečiadienio vakare Helsinkyje, deja, į Lietuvą šį kartą neužsuks. Vienintelis jo koncertas Baltijos šalyse savaitgalį įvyks Rygoje. Tačiau ekscentriškasis atlikėjas sutiko savo mintimis apie kūrybą ir pastaruoju metu užklupusius išgyvenimus pasidalinti su DELFI skaitytojais.

Pastaruosius porą metų išgyvenęs ne patį giedriausią savo gyvenimo laikotarpį (skausmingos skyrybos su aktore Evan Rachel Wood, teismo byla, iškelta buvusio Marilyn Mansono komandos nario Stepheno Biero dėl finansinių nesutarimų), M. Mansonas 2009 metų gegužę išleido savo 7-ąjį albumą "The High End of Low", kuris buvo nevienareikšmiškai įvertintas kritikų.

Įtakingo amerikiečių muzikos žurnalo "Rolling Stone" apžvalgininkas skyrė albumui vos 2,5 žvaigždutės iš įmanomų 5 motyvuodamas savo sprendimą tuo, kad kadaise šokiravę pasaulį M. Mansono teiginiai ir poelgiai dabar pasidarė nebeaktualūs.

Brianas Warneris, pasauliui žinomas Marilyn Manson slapyvardžiu, tik gūžteli pečiais, išgirdęs apie tokį savo kūrybos įvertinimą: "Aš niekad nesistengiau nieko šokiruoti. Aš gyvenu savo pasaulyje. Turbūt pašalinių akimis esu didžiausias aktorius... arba klounas. Kaip mane beįvertintų ir kuo bevadintų - tebūnie taip, kaip jie sako. Esu toks, koks esu. Kiekvienas šiame pasaulyje kažką vaidina. Mano vaidmuo yra Marilyn Manson".

Dainininkui yra nemalonu tai, kad jo mintys iškraipomos žiniasklaidos, tačiau jis sako esąs pripratęs prie gandų ir šmeižto. Pavyzdžiui, jis ne kartą buvo kaltinamas nacistinės simbolikos naudojimu.

Pokalbio metu M. Mansonas ironiškai nusišypso: "Kiekvienas mato tai, ką nori matyti. Taip, aš žinau, kas, pavyzdžiui, yra svastika ir kokiais tikslais ji buvo naudojama. Kam apsimetinėti ir sakyti: "O, taip, tai hinduistinis simbolis!". Mes visi žinome, kad tai Hitlerio diktatūros emblema. Tačiau kuo svastika yra neigiamesnė už dolerio simbolį? Jis tapo tikrąja svastika mūsų dienomis. Kas pasakė, jog aš propaguoju nacizmą? Esu kūrėjas ir savo mintis kartais perteikiu ženklų pagalba. O kiekvienas gali traktuoti juos, kaip nori".

"Pavyzdžiui, kai kuriems raudona spalva gali simbolizuoti kraują ir žudynes... O kitiems komunizmą. Tretiems - laimę", - nusijuokia M. Mansonas.

Šiomis dienomis neypatingai trykšiantis optimizmu atlikėjas sako, jog naujausias jo albumas atspindi išgyvenimus dėl skyrybų su Evan Rachel Wood, kurios privertė jį ne tik sužaloti savo kūną, bet ir tam tikram laikotarpiui visiškai sugriovė jo vidinį pasaulį. Praėjusių metų pabaigos šventes - Kalėdas ir Naujuosius metus - atlikėjas praleido užsidaręs savo namuose Los Andžele, izoliavęsis nuo pasaulio. Jis pripažįsta, kad jautėsi vienišas ir išduotas: "Viena didžiausių klaidų yra visiškas pasitikėjimas tam tikru žmogumi. Nes vieną gražią dieną gali paaiškėti, jog tas žmogus visiškai nevertas pasitikėjimo".

Tačiau po skyrybų su E.R. Wood į dainininko gyvenimą grįžo kitas jam svarbus žmogus, kadaise kartu su juo karjerą pradėjęs muzikantas Twiggy Ramirezas. Grojęs M. Mansono kolektyve nuo 1993-ųjų, Ramirez'as dėl kūrybinių nesusipratimų į paliko 2002-aisiais. Šiuo metu bendradarbiavimą ir draugystę su gitaristu M. Mansonas vadina "svarbiausiais savo gyvenimo santykiais". Albumas "The High End of Low" yra kūdikis, gimęs dviejų muzikantų kūrybinėje santuokoje. Gyvo pasirodymo metu buvo akivaizdu, jog M. Mansonas ir T. Ramirezas per atstumą jaučia vienas kito nuotaikos pokyčius.

Tie, kurie ketina keliauti į atlikėjo koncertą Rygoje bei prisimeną jo pasirodymą Vilniuje 2003-aisiais, gali šiek tiek nusivilti, nes šį kartą scenoje ypatingo šou jie neišvys: nei įspūdingų dekoracijų, nei fantasmagorinių kostiumų, nei šokiruojančio makiažo. Teatrą scenoje pakeitė stulbinantys šviesos efektai, o prožektorių spalvų deriniai primena M. Mansono akvarelių gamą.

Kone pusę koncerto dainininkas praleido pritūpęs ant scenos krašto, tad gerbėjai pirmose eilėse turėjo daugybę šansų paspausti jam ranką arba įbrukti suvenyrą. Vėliau dviejų apsaugininkų lydimas atlikėjas kelis kartus nusileido nuo scenos.

Neaišku, kas koncerto vakarą lėmė minios nejudrumą: ar šiaurės mentaliteto ypatumai, ar faktas, kad koncerto metu atlikėjas nesistengė įtikti publikai ir maloninti hitais tapusiais kūriniais. Buvo sugrotos kelios dainos iš naujausio albumo bei prieš dešimtmetį sukurtų dainų kokteilis: kūriniai iš albumų "Antichrist Superstar", "Mechanical Animals" ir "Hollywood".

Tokį pasirinkimą turbūt galima paaiškinti T. Ramirezo sugrįžimu, nes dainų iš albumų, sukurtų su neseniai iš grupės išėjusiais muzikantais, buvo vengiama. Gerbėjai trečiadienio vakarą neišgirdo nieko iš rinkinių "The Golden Age of Grotesque" (2003), "Lest We Forget" (2004) ir "Eat Me, Drink Me" (2007).

Suomių publika vangiai reagavo į bet kokius bandymus išjudinti, todėl M. Mansonas akivaizdžiai nusprendė visą dėmesį sutelkti į aktyviausius gerbėjus pirmose eilėse. Jiems atlikėjas ne tik spaudė rankas, bet ir taškė vandeniu bei "krikštijo" alumi. Mikliausiems atiteko pora rankšluosčių, kuriais dainininkas nusišluostė prakaitą.

Ne pačios geriausios fizinės formos, atauginęs pilvuką, M. Mansonas šį kartą pasikuklino ir nenusirengė. Pusantros valandos pasirodymą pabaigęs blizgučių lietumi, atlikėjas po koncerto išvažiavo tiesiai į viešbutį, o ryte išvyko į Rusiją.