Pasak miuziklo kūrėjų, tai – linksmas ir saviironiškas kūrinys, kurio pagrindinė tema – laisvė. „Miuziklo dainų temos atkartoja „Anties“ ir Lietuvos gyvenimą nuo Sąjūdžio laikų iki šių dienų krizės bei spėja pažvelgti į priekį.
Šio projekto kūrėjų branduolį sudaro „Anties“ nariai: scenarijaus, tekstų, muzikinių idėjų autorius ir Zuikio vaidmens atlikėjas - Algirdas Kaušpėdas, kompozitorius - Vaclovas Augustinas, muzikinis prodiuseris - Gintautas Rakauskas („Antis“).
Taip pat prie jo prisidės režisierius Jonas Vaitkus, o kostiumus kurs dizainerė Sandra Straukaitė. Projekte taip pat dalyvaus merginų ansamblis „Kiwi“. „Zuikio Pleibojaus“ premjera įvyks Lietuvos rusų dramos teatre, gruodžio 18-22 d.
Siūlome paklausyti vieną iš naujausių „Anties" kūrinių „Aš pasitaisysiu", sukurtą specialiai projektui „Zuikis pleibojus".
Jubiliejinėmis nuotaikomis ir naujojo projekto idėjomis su DELFI skaitytojais dalinosi „Anties“ lyderis Algirdas Kaušpėdas.
Kodėl savo jubiliejų nusprendėte švęsti kurdami tokios didelės apimties kūrinį?
Tai sena „Anties“ svajonė. Kažkada 1990-aisiais norėjome padaryti pankų operetę, bet nespėjome, nes prasidėjo tam tikri įvykiai, todėl niekam jos nebereikėjo.
Koks vis dėlto kūrinio „Zuikis pleibojus“ formatas? Koncertas? Miuziklas?
Šio mūsų kūrinio miuziklu nedrįsčiau vadinti. Mes jį vadiname muzikine utopija, bet išvertus į žmonių kalbą tai yra šiek tiek miuziklo atitikmuo. Jokiame miuzikle jūs nepamatysite, kad muzikantai grotų scenoje ir patys būtų veiksmo dalimi, grotų gyvai, čia pat taptų personažais ir atliktų visus tuos kūrinius, kurie vystosi pagal tam tikrą siužetą. Kažkuo panašus buvo Vytauto Kernagio „Dainos teatras“, tik mūsų kūrinį sieja vienas siužetas, viena istorija apie Zuikį pleibojų.
Kodėl pasirinkote tokį kontraversišką personažą?
Mūsų herojus iš esmės yra zuikis, bet visą kūrinį pavadinome „Zuikis pleibojus“ todėl, kad tai - priešybių vienybė. Šiaip zuikis visai nepanašus į pleibojų, tačiau kai zuikis yra dar ir pleibojus, susijungia skirtingos stichijos – baimė ir drąsa. Kadangi mūsų kūrinio tema sukasi apie laisvę ir apima 25 metus, kuriuos mes nugyvenome kartu su „Antimi“ (vos ne nuo Brežnevo laikų iki dabar ir dar truputį į priekį pasižiūrime), dėl to pagrindinė tema – zuikio gyvenimo drama, istorija su tam tikra pabaiga, kuri dar bus ateityje.
Laisvė prieš 25 metus buvo suprantama kiek kitaip nei dabar, kaip jūs plėtojate šią temą?
Būtent ta laisvė skirtingai suvokiama ir naudojama. Laisvę galima naudoti ir geram, ir blogam. Laisvė gali būti išsilaisvinimo ir nepriklausomybės simbolis, bet ir kažkokios prievartos, laisvė gali būti nuo normų ar įstatymų. Kalbama apie tai, ką daryti su ta laisve.
Ir ką su ja daryti?
Sąmoningai naudotis...
Atskleiskite šiek tiek daugiau siužetinių detalių...
Viskas prasideda nuo dainos „Zuikis – ne erelis“, nuo tam tikro konformizmo, kurį teko patirti Sovietiniais laikais. Zuikis turėjo savo filosofiją, kad gyventi „meškos priespaudoje“ – visai neblogai. Toliau jis vystosi, į miško balą atskrenda antytė Laisvė Laisvytė ir prasideda intriga. Zuikis, vis dėlto, savo ramų, sotų „meškos“ globojamą gyvenimą iškeičia į kažkokį Laisvės iššūkį ir organizuoja Sąjūdį miške.
Panašu, kad kūrinys bus rimtas, ar į jį išties geriau eiti tik nusiteikusiems rimtai?
Visų pirma tas mūsų „antiškas“ kūrinys – labai linksmas ir saviironiškas. Mes patys iš savęs šaipomės, juokiamės, bet kažkas atpažins ir save, galbūt kažkokį žinomą personažą. Jis kaip daugiasluoksnis pyragas. Kai kas matys tik rožes ant pyrago, o kai kas – daug sluoksnių ir juos paragaus.
Kiek prie šio kūrinio prisidės režisierius J. Vaitkus?
Idėja ir scenarijus yra mano, tiesiog J. Vaitkus yra teatro meno vadovas ir jis mus konsultuoja, kaip režisierius padeda spektaklį sustatyti į savo vietas. Scena bus profesionali, todėl reikia viską daryti su profesionalo pagalba.
Teko girdėti, kad po „paleibojiškos“ „Anties“ fotosesijos, jus išvysime ant vyrų žurnalo „Playboy“ viršelio? Teko nusirengti?
Kadangi Zuikis pleibojus yra ir žurnalo „Playboy“ personažas, mes sutikome dalyvauti fotosesijoje su gražuolėmis zuikėmis. Apsinuoginti teko ne mums, o zuikėms (nusijuokia). Bet ten mus pamatysite su Zuikio teatriniais drabužiais. Fotosesija buvo labai graži ir nuotraukos bus labai gražios.
Ir kaip jaučiasi „Antis“, minėdama tokį gražų jubiliejų ir ruošdamasi tokiai didžiulei premjerai?
Aš nesitikėjau, kad jubiliejus bus taip švenčiamas. Labai džiugu, kad dar esame kupini jėgų, įvairių sumanymų, tikrai norime ne tik sau šventę padaryti, bet ir visiems savo klausytojams, gerbėjams. Galbūt atsiras ir naujų žmonių, kurie tiesiog pamatys mus teatriniame formate ir jiems bus įdomu. Jausmas toks – džiugesys. „Antis“ visada buvo teatrališka ir vieną dieną įvyks tai, kas turėjo įvykti.
