Švelniu bosa-nova stiliumi naujai suskambo grupių „Depeche Mode“, „Joy Division“, „The Clash“, „The Cure“ ir „Dead Kennedys“ dainos.
Pirmame 2004 metų ”Nouvelle vague” to paties pavadinimo albume grupės kviestinės vokalistės dainavo tik tas dainas, kurių originalių versijų prieš tai niekada nebuvo girdėjusios. Tokiu būdu buvo stengtasi suteikti muzikai ir populiarių kūrinių atlikimui kuo daugiau šviežumo. Tarp albumo dainų randamos tokios dainos, kaip „Joy Division“ – atliekama „Love will tear us apart“, „Depeche Mode“ – „Just can’t get enough“, „The Clash“ – „Guns of Brixton“, „P.I.L.“ – „(This is not a) love song“, „Dead Kennedys“ – „Too drunk to fuck“, „Sisters of mercy“ – „Marian“ ar „The Cure“ – „A forest“.
Antrasis grupės albumas “Bande a Part” buvo išleistas 2006 metais bei išlaikė pirmojo albumo pradėtą kursą. Ir jame galima girdėti visą XX amžiaus pabaigos punk ir new wave muzikos žvaigždyną, tiksliau – jų kūrinius, skoningai atliekamus puikių muzikantų: „New order“ – „Blue Monday“, „Yazoo“ – „Don‘t go“, „Billy Idol“ – „Dancing with myself“, „Blondie“ – „Heart of glass“, „Visage“ – „Fade to gray“ ir kitus.
Grupė neapsiribojo tik darbu įrašų studijose. Pamažu apie jų pasirodymus sklido gandas tarp progresyvaus jaunimo, kuriam visada norėjosi matyti scenoje daugiau, nei tik šiaip muzikos atlikimą. Ir išties - ”Nouvelle vague” scenoje daro tikrus „performansus“, atlikėjos žavi ne tik savo balsais, bet ir kūno plastika. Anot muzikos kritikų, jų koncertuose „naudojama viskas nuo pirštų iki plaukų galiukų, dainos ne atliekamos, o tiesiog tapomos.“
Neseniai grupė išleido jau trečiąjį savo albumą “Nouvelle Vague 3”. Idėja išliko ta pati, tačiau šis albumas skiriasi nuo prieš tai buvusių tuo, kad įrašuose dalyvauja ir originalių albumo dainų atlikėjai, kurių tarpe randame Martin L. Gore iš „Depeche mode“, Ian McCullough iš „Echo and The Bunnymen“, Barry Adamson iš „Magazine“ ir „Visage“ ar Terry Hall iš „The Specials“.
