Penkiuose festivalio koncertuose (balandžio 21–25 d.) Šiuolaikinio meno centre pasirodys įvairių Europos šalių garso menininkai, atlikėjai ir kompozitoriai, kurių nesaisto griežti stilistiniai rėmai (nuo džiazo ir alternatyviojo roko iki elektroakustinių improvizacijų, post-click&cut, minimal house, noise, post-noise stilistikos ir audiovizualinių performansų), technologiniai apribojimai (kai kurie jų specialiai kuria sau tinkamas priemones) ar tapatybės vientisumas (dažnas turi net po kelis sceninius pseudonimus ir vienu metu kuria nieko bendra tarpusavyje neturinčią produkciją). Individualios išraiškos laisvė ir individualiems poreikiams pritaikytos technologijos – tokia galėtų būti viena vyraujančių šių metų „Jaunos muzikos“ temų.
Dviejuose festivalio koncertuose – pirmajame ir paskutiniajame – pristatoma leidybinė kompanija „Raster-Noton“ (Vokietija) yra kaip tik viena iš tokių institucijų, kuriose susilieja naujausi meno ir mokslo laimėjimai su eksperimentais elektroninės muzikos, vizualiųjų menų ir dizaino srityje. Įvairius muzikos projektus, įrašus ir instaliacijas realizuojančios kompanijos kataloge – apie 70 albumų ir daugybė pripažintų menininkų. Kai kuriuos jau girdėjome ankstesniuose „Jaunos muzikos“ festivaliuose, tarp jų –Carsteną Nicolai, Ryojį Ikedą, Richardą Chartier, Franką Bretschneiderį ir kt. Šiemet pažintį su šios kompanijos veikla pratęs danų atlikėjas Pixel (Jonas Egeskovas) su šių metų vasarį pasirodžiusiu albumu „The Drive“ (balandžio 21 d.) ir prancūzas Kanding Ray (David Letellier) su pernykščiu albumu „Automne fold“ (balandžio 25 d.). Kitą daugeliui laisvai eksperimentuojančių menininkų itin patrauklų veiklos modelį siūlo lenkų atlikėjas Hubertas Napiórskis, įkūręs nepriklausomą įrašų kompaniją „Astipalea Records“ ir jos rėmuose plėtojantis įvairias savo muzikinės veiklos kryptis, pasivadinęs keliais skirtingais pseudonimais. Šįsyk Vilniuje jis koncertuos kaip Thaw – preparuotos, triukšmo, drone stiliaus ir konkrečiosios muzikos atlikėjas (balandžio 23 d.).
Festivalio programose taip pat jau ne vienerius metus šmėkščioja žmogaus sąveikos su skaitmeninėmis technologijomis, vadinamųjų „fizinių“, „kūniškų“ arba „lytimųjų“ sąsajų (physical/tangible interface) temos, taip tarsi bandant siūlyti alternatyvą jau tradiciniais tapusių (nešiojamųjų) kompiuterių dominavimui. Patį pirmąjį festivalio vakarą (balandžio 21 d.) turėsime unikalią progą iš arti išvysti ir išgirsti visiškai naujo tipo XXI a. elektroninį muzikos instrumentą – 2005 m. Barselonos Pompeu Fabra universiteto Muzikos technologijų grupės pristatytą „Reactable“. Tai interaktyvus muzikos instrumentas žaismingu pavadinimu (jį galima versti ir kaip „reaguojantį stalą“, ir kaip „gebantį reaguoti“), kuriuo grojama panašiai kaip dėliojamos vaikiškos „kaladėlės“ ant žaidimų stalo. Tik „kaladėlės“ čia nepaprastos – tai apie 40 skirtingų sintezatoriaus modulių, kurie ima švytėti pastatyti ant skaidraus stalviršio-ekrano ir skleisti garsus, sąveikaudami su kitais ant stalviršio esančiais objektais. Intuityvaus dizaino, „lengvai įkandamas“ naujokams ir nenuviliantis profesionalių atlikėjų, šis instumentas pastaraisiais metais pelnė daugybę apdovanojimų ir net aukščiausio lygio popžvaigždžių dėmesį.
Nepaklusnumą „laptopų diktatūrai“ jau antri metai „Jaunoje muzikoje“ demonstruoja ir lietuvių DIISSC orkestras, atlikimui naudojantis kompaktinių plokštelių grotuvus, laikmačius, savotiškas grafines partitūras bei kitokią low techniką, ir sakantis griežtą „ne!“ nešiojamųjų kompiuterių viešpatavimui ir giliamintiškam spoksojimui į kompiuterio ekraną. Pirmasis kolektyvo albumas „D. O.“ neseniai pelnė Geriausio 2008 m. elektroakustinio kūrinio vardą Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamuose geriausių kūrinių apdovanojimuose. Internete publikuotą jo versiją (www.archive.org/details/ca205_do) jau parsisiuntė 30 000 vartotojų visame pasaulyje. Šiemet festivalyje orkestras pristatys naują programą „Zipped and reemixxed“ (balandžio 22 d.). Pasak vieno iš kolektyvo narių, kompozitoriaus Jono Jurkūno, „tai bus muzikinio paveldo nuo Bacho, Ravelio iki Cage’o, Stockhauseno, Reicho, Merzbow ir kitų klasikų įkvėpta muzikinė kelionė, pasibaigianti Madonnos ir Michaelo Jacksono idiomų dvikova“. Keturių gan skirtingo braižo kompozitorių grupę vienija siekis kuo labiau tolti nuo kompiuterinių technologijų ir artėti prie „pieštuko ir trintuko“.
Tačiau turbūt labiausiai „žmogišku požiūriu į technologijas“ Europoje garsėja Amsterdame įsikūrusi institucija STEIM – Elektroinstrumentinės muzikos studija, keturis dešimtmečius skatinanti tiesioginių fizinių sąsajų kūrimą ir pelnydama pripažinimą kaip viena pažangiausių terpių naujoms gyvosios elektronikos koncepcijoms rastis. Su šios studijos kūrybinėse dirbtuvėse rezidavusių menininkų darbais „Jauna muzika“ supažindino jau prieš dvejus metus, o šiemet ji pristato projektą „We Love STEIM“ (balandžio 23 d.), skirtą studijos 40-mečiui. Jame dalyvausiantis kompozitorius ir balso menininkas Alexas Nowitzas (Vokietija) atliks savo kūrinius balsui ir gyvajai elektronikai, kurios rinkinį jis susikūrė pats iš STEIM programinės įrangos, kompiuterio ir dviejų „Wiimote“ valdiklių ir naudoja visuose savo vokaliniuose pasirodymuose. Kitas projekto dalyvis – Vilniuje jau viešėjęs Byungjun Kwonas (Pietų Korėja) – taip pat savo veiklą pradėjo kaip dainininkas ir dainų kūrėjas, tačiau „Jaunoje muzikoje“ atliks vieną naujesnių savo audiovizualinių kūrinių „Hypermetropia“, kuriame kameros ir projektoriaus pagalba garsas paverčiamas spalva ir šviesa. Projektas pristatomas bendradarbiaujant su Aušra Listavičiūte ir remiant STEIM bei Nyderlandų karalystės ambasadai Vilniuje.
Žmogaus balsas ir jo deriniai su elektronika – palyginti mažai „Jaunos muzikos“ ištyrinėta niša. Šiemet ją papildys pirmą kartą festivalyje dalyvaujantis, įvairiausių žanrų eksperimentų nesibaidantis choras „Brevis“ (meno vadovas ir dirigentas Gintautas Venislovas), kuris atliks trijų jaunų lietuvių kompozitorių Ugnės Giedraitytės, Laimos Jedenkutės ir Mariaus Salyno specialiai festivaliui sukurtas kompozicijas chorui ir elektronikai (balandžio 24 d.).
Kitame to paties vakaro projekte girdėsime lietuvių kilmės britų violončelinininko Antono Lukoszevieze inicijuotą programą. Ypatingą dėmesį avangardinei, eksperimentinei ir improvizacinei muzikai skiriantis violončelininkas jau nebe pirmus metus domisi lietuvišku avangardu ir rūpinasi jo sklaida pasaulyje, rašoma festivalio organizatorių pranešime spaudai.
Pradėjęs nuo Jurgio Mačiūno ir Ryčio Mažulio, pernai jis užsakė kūrinius violončelei ir elektronikai trims minimalizmą ir asketizmą nuosekliai kultivuojantiems lietuvių kompozitoriams (Egidijai Medekšaitei, Justei Janulytei ir Ričardui Kabeliui) ir atliko jų premjeras Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivalyje.
„Jaunoje muzikoje“ girdėsime jų lietuviškas premjeras, papildytas Jurgio Mačiūno fliuksistiniu opusu, Arturo Bumšteino paskyrimu avangardo klasikai ir subtiliai „tarp eilučių“ bylojančia Mathew Adkinso kompozicija.
Festivalį užbaigs vienas žymiausių Suomijoje (ir visoje Skandinavijoje) elektronikos duetų – „Pink Twins“ (balandžio 25 d.). Brolių Vesos ir Juhos Vehviläinenų kūryboje susipina muzikinė ir vizualinė kūryba, o jų darbo medžiaga – vaizdų, garsų ir pojūčių nuotrupos, suskaidomos į smulkiausias daleles ir surenkamos į ritmų ir triukšmų konstrukcijas.
„Jaunoje muzikoje“ duetas žada atlikti improvizaciją naujausios savo kūrybos pagrindu.
Festivalį rengia Lietuvos kompozitorių sąjunga, bendradarbiaujant su Šiuolaikiniu meno centru.
Bilietus į festivalio koncertus galima įsigyti ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRO kasoje (Vokiečių g. 2) nuo balandžio 16 d.
