Lietuvoje koncertuosite jau trečiąjį kartą, pernai Vilniuje surengtame koncerte šventėte savo gimtadienį, su kuo jums dar asocijuojasi mūsų šalis?
Man teko dirbti su Lietuvos atlikėja Gydrė Kalkauskynė (Giedre Kilčiauskiene – red. pastaba). Labai sunkaus tarimo vardas vokiečiui (nusijuokia). Ji grojo, galbūt, ir iki šiol tai daro, grupėje „Pieno lazeriai“. Susitikau su jais, kai šie koncertavo Vokietijoje ir nusprendėme kažką kartu padaryti. Dauguma merginų dainuoja, o vaikinas groja pianinu, bet neprisimenu jų vardų.
Ką manote apie šiuos atlikėjus, vis gi, jie apšildys jūsų koncertą?
Tikrai? Nuostabu, aš to nežinojau! Kažkada buvome susitikę, tačiau gerai nesusipažinome. Man jie pasirodė labai originalūs, švieži ir novatoriški. Jie pamišę, aš juos myliu! Gaila, kad jie nerado didesnės auditorijos Vokietijoje, bet tai ne dėl kokybės, o diskų pardavimų. Šiuo metu žmonės neperka, jie kopijuoja. Ar grupėje dar groja Giedrė? Taip? Puiki žinia, man ji labai patinka!
Lietuvoje yra atlikėjų, kurie teigia, kad buvo įkvėpti jūsų muzikos? Ar malonus šis jausmas?
Kartais girdžiu muziką, kuri galėtų būti įkvėpta „De Phazz“, bet nesu tikras, aš per arti jos, kad galėčiau įvertinti. Pirmiausia tai garbė. Žvelgiant iš mano varpinės, galiu pasakyti, kad esu įkvėptas kitų atlikėjų ir tai – normalu. Nekalbu apie kopijavimą, galiu kalbėti tik apie įkvėpimą...
Kokia muzika žavitės šiandien?
Kartais mane įkvepia klasikinė, kartais – sena bloga vokiečių muzika. Stengiuosi padaryti ją geresnę (nusijuokia). Septyniasdešimtaisiais Vokietijoje buvo populiari tam tikra psichodelinė muzika. Kartais ji mane įkvepia, transformuojant į XXI amžiaus muziką. Arba, pavyzdžiui, pasaulio muzika, Afrikos trance, Pietų Amerikos trance, bosanova. Man įdomu viskas, kas yra nauja, su kuo nesu susidūręs anksčiau, kitaip – darosi nuobodu. Nekenčiu pasikartojimų.
Kartą esate pasakęs, kad jums patinka realizuoti save, mėgautis naujais dalykais, kartais prarandant dalį savo auditorijos. Tad, ką jums reiškia jūsų klausytojas?
Įdomus klausimas.. (trumpam nutyla). Klausytojai – labai svarbūs, nes kad ir kiek tau patiktų tavo muzika, bet niekam ji nerūpėtų, negalėtum iš to išgyventi, niekas nepirktų bilietų į koncertus ar tavo įrašų. Kita vertus, nemanau, kad keliaučiau tuo „saugiu“ keliu. Pavyzdžiui, kūrinys „The Mambo Craze“ buvo labai sėkmingas ir lengviau būtų jį daugybę kartų perdainuoti. Vis gi, tai nesuveiktų, nes tai nebūtų tikra, originalu, tik tavo paties kopija, nebeliktų motyvacijos kurti muziką. Daug svarbiau sekti savo idėjomis, kad ir kokios jos būtų, ir tikėtis, kad mano auditorija seks paskui mane. Žinoma, tu gali išgirsti kai kurių motyvų plėtotę pirmame įraše iki paskutinio. Kai kas gali paklausti, kodėl daugiau nebegroji drum n base arba bosanova? Aš tai jau dariau, kodėl neišbandžius naujų dalykų? Žmonės kartais pasiilgsta kai kurių kūrinių. Kita vertus, jeigu kai kurie klausytojai mane paliks, kiti – atras. Viskas ką darau, gimsta iš širdies, tai - geriausia ką galiu, nes turiu tam priežastį. Tai – rizikinga, bet menininkui reikia turėti laisvės, kad galėtų save išreikšti.
Susidaro įspūdis, kad jums muzika gimsta labai lengvai ir jūs nepatiriate kūrybinių kančių, kaip yra iš tiesų?
Praeitais metais nebuvau tikras, ką darau, nežinojau, tai gerai, ar ne. Po metų tampi labiau patyręs, ramesnis, pasitikintis savimi. Kai turiu abejonių, klausytojai vaidina labai svarbų vaidmenį. Tuomet einu prie kompiuterio ir skaitau savo auditorijos komentarus. O, puiki grupė, sugrįžkite! Tai labai padeda, suteikia motyvaciją tęsti darbą ir tikėti tuo, ką darai. Einu į studiją kiekvieną dieną, kaip kad kiekvienas vyras eitų į darbą, bet kartais atsisėdu ir suvokiu, kad jokia mintis nešauna. Na ir kas? Einu pasivaikščioti, paskaitau knygą. Labai sunku save įjungti tarsi radijo imtuvą. Turi tiesiog išlaukti, kol bus geresnė nuotaika. Kartais dalykus atrandi dirbdamas, nuo kažko pradedi, bandai viena, bandai kita ir netikėtai tai atkeliauja. Kartais daina atkeliauja per tris minutes, čak čak ir tu jau turi idėją, o kartais prireikia savaičių ir galiausiai suvoki, kad, turbūt, tai nėra geras kūrinys.
Esate pasakęs, kad klausydamas dainos, galite atspėti, per kokį laiko tarpą ji buvo parašyta
Pasaulyje tiek daug techno, kompiuterinės muzikos, kurią įrašyti užtrunka tik kelios valandos. Gali girdėti, kad tai ne labai gera muzika, tik neišpildyta idėja arba kad albumas sukurtas per dešimt dienų, o prie kito ilgai dirbta. Kita vertus, gerai idėjai įgyvendinti kartais užtenka trumpo laikotarpio ir tai nereiškia, kad tai bus nekokybiška.
Ar galėtumėte apibūdinti, kas jums reiškia sąvoka „gera muzika“?
Nesvarbu, ar kūrinys blogas, geras, lėtas, greitas, jeigu jis tau patinka, tu jį pamilsti, tai yra gera muzika. Jūs nusprendžiate, nes jūs esate klausytojai. Neleiskite kažkam aiškinti, kas gera ir kas bloga. Pamenu, kai prieš 20 metų nusipirkau „Bee Gees“ albumą. Tuo metu buvo hipių laikai, tiesa, tokiu likau iki šiol (nusijuokia), tačiau mano draugai juokėsi iš manęs, kai sugalvojau nusipirkti šios grupės įrašą. Nejau tu klausaisi „Bee Gees“? Nagi! Bet man tai patiko, nors kitiems atrodė šlamštas. Taigi, aš slapukaudamas nusipirkau jį ir kažkas mane užtiko. Manau, kad turėtume drąsiai kalbėti apie savo muzikinį skonį.
Kodėl savo karjeros pradžioje nusprendėte atsiriboti nuo politinių dainų, nors labai domitės politika?
Turėjau nuo to atsiriboti, nes man moka už tai, kad kuriu muziką, o ne sprendžiu problemas (nusijuokia), tačiau kai kurios mano dainos turi politinės prasmės, pavyzdžiui, „Car Eats Town“. Šia daina norėjau išreikšti savo įspūdžius, vykstant į Maskvą arba Niujorką. Ten tiesiog negali kvėpuoti, vaikščioti, nes automobiliai naikina miestą. Pavyzdžiui, Romoje, griūna namai dėl populiacijos. Tokios dainos man yra politinės, kuriomis noriu kažką pasakyti, pavyzdžiui, žmonės, susimąstykite, automobiliai naikina miestą. Taigi, mūsų dainos nėra tik „tralialiūškos“, mes keliaujame po pasaulį atvertomis akimis. Suprantu, ką jūs turite omenyje apie politinius atlikėjus, nes jie – puikūs kūrėjai, mokantys apibūdinti situaciją dvejais sakiniais. Labai svarbu turėti bobdylanus. Kartais, pažvelgęs į politikus, supranti, kad tai nešvarus verslas, verslas, pilnas melo, noriu, kad mano muzika būtų kuo toliau nuo viso to.
Visi kalba, kokias žinutes nori siųsti savo dainomis, tačiau ar išties visos jūsų dainos tai turi? Ar nebūna taip, kad tiesiog sukuriate gražų kūrinį? Mažiausiai 90 proc. mano muzikos turi žinutes motyvą. Kad ir – jauskis gerai, pabučiuok savo kaimyną, šok arba tiesiog juokis. Pavyzdžiui, dainos „Something special“ žinutė labai paprasta: „Tu ypatingas, kaip ir visi kiti“.
Taigi, ką naujo išgirs Lietuvos publika šį kartą jūsų koncerte? Ar bus dainų iš naujojo jūsų albumo?
Tikriausiai atliksime tris naujus kūrinius, kurių dar nesate girdėję. Šiuo metu turime problemą – grupės nariai koncertuoja ture ir mes visai neturėjome laiko naujiems įrašams. Taigi, išgirsite kūrinius, kuriuos atlikome praėjusiais metais. Kitaip mes nebūtume čia atvykę, nes naujos programos dar nėra... Žinome, kad yra žmonių, kurie norės išgirsti dainas antrą kartą arba bus tų, kurie mūsų klausysis pirmą kartą. Kartais sunku nuspręsti, bet aš pasakiau kolegoms, keliaukime į Lietuvą dar kartą, net jeigu ir su ta pačia programa. Lietuvoje pernai švenčiau savo gimtadienį, tai buvo taip gražu, kad tiesiog neradau priežasties, kodėl neturėčiau čia atvykti. O kitas įrašas gali užtrukti metus.
Nuotraukose - įspūdžiai iš praėjusiais metais Vilniuje vykusio koncerto:
