Projektas „Garso kubas“ – tai Karlsruhes meno ir medijų centro (Vokietija) realizuota idėja. Šis centras – vienintelė Europoje tokio pobūdžio institucija, kurioje kuriami ir įgyvendinami naujausi meno ir mokslo projektai. Centrą sudaro Muzikos ir akustikos, Kompiuterinės grafikos, Medijų studijų, Kino ir kiti (iš viso 9) institutai, Vaizduojamojo ir Medijų meno muziejai, jam priklauso ir didžiausia Vokietijoje mediateka.
Projektas “Garso kubas” atspindi tipišką idėjos autorių siekį – sujungti įvairias meno sritis ir ieškoti naujų technologijų sumanymui įgyvendinti. “Garso kube” muzikinės kompozicijos “eksponuojamos” analogų pasaulyje neturinčiame kubo formos statinyje iš specialaus stiklo.
Kompiuteriu valdoma 50 garso šaltinių sistema išskleidžia kūrinius kubo erdvėje. Tai atveria naujų galimybių kompozitoriams, o į kūrinio vidų „panardinti“ klausytojai gali klausa sekti kūrinio akustinį vyksmą erdvėje.
“Garso kubas” į Vilnių atkeliauja koncerto pavidalu, tačiau pasirinkta netradicinė erdvė – LTV didžioji studija – leis maksimaliai priartėti prie pirminio sumanymo – stiklinio kubo garsinio efekto. Koncerte skambės György’o Kurtágo jaunesniojo, Ludgerio Brümmerio ir Hanso Tutschku kompozicijos, o taip pat ir specialiai festivalio užsakymu sukurtas jau daugiau kaip 15 metų Štutgarte gyvenančio lietuvių autoriaus Ričardo Kabelio kūrinys “G(as)prom” akustiniam ir virtualiam trombonui.
Visos šios kompozicijos įrodys, jog galime “matyti” ausimis.
Koncerte gyvai pasirodys ir du puikūs muzikantai – tai vienas geriausių ir aktyviausiai koncertuojančių trombonininkų Mike’as Svoboda ir pianistas Sebastianas Berweckas.
Lapkričio 4 dieną, 19.00 val., Šiuolaikiniame meno centre festivalio rengėjai siūlo dar vieną netradicinį projektą – „Laborintus II“. Šis koncertas įtrauks ir džiazo improvizacijas, ir 7-ojo dešimtmečio italų kino filmų muziką, ir specialias videoprojekcijas.
Kompozitoriaus Luciano Berio kompozicija „Laborintus II“ – tai XX a. klasikos šedevras, parašytas magnetofono juostai, trims moteriškiems solo balsams, mišriam aštuonių dainininkų chorui, skaitovui ir instrumentiniam ansambliui su džiazo mušamaisiais. Tai 35 minučių trukmės dviejų dalių kūrinys, protestuojantis prieš pasipelnikavimą ir parašytas savotiško „katalogo“ forma.
Šį opusą autorius pradėjo rašyti 1963 m., dėstydamas Millso koledže (Ouklendas, Kalifornija). Šis Kalifornijos laikotarpis kompozitoriaus biografijoje išsiskiria veiklos įvairiapusiškumu ir plačia muzikinių įtakų apimtimi. Jis ne tik dėstė, bet buvo įsitraukęs ir į politinę polemiką, mėgdavo važinėtis saulėtais bulvarais savo baltuoju „biuiku“ atverčiamu stogu, kartu su savo studentais vaikščiojo į avangardinės ir džiazo muzikos koncertus, apsilankė net ir Millso koledže vykusioje konferencijoje apie roką bei kartu su buvusiais studentais dalyvavo roko grupės „Greatful Dead“ muzikiniuose eksperimentuose.
„Laborintus II“ yra tipiška Berio nesiužetinė opera. Ji – nei grynai verbalinė, nei vokalinė, tačiau yra paremta Berio itališkosios operos tradicijos pojūčiu. Pulsinis teksto eilučių suskirstymas pateikia keletą centrinių temų, tokių kaip atmintis, pasipelnikavimas ir pati muzika. Kūrinio muzika vietomis labai dramatiška, tačiau, visai panašiai kaip pigiuose septintojo dešimtmečio italų kriminaliniuose veiksmo filmuose, gali čia pat virsti lengvu džiazu ar funky svingu, kuriam išbaigtumo suteikia nervingi boso žingsniai.
Skaitovas ir dainininkai tarpusavyje nuolat bendrauja, panašiai kaip aktoriai ir choras graikiškojoje tragedijoje.
„Laborintus II“ atliks žinomas italų kilmės prancūzų aktorius Fosco Perinti (skaitovas), Jean-Pierre Drouet ir Arkadijus Gotesmanas (perkusija), Liudas Mockūnas (saksofonas), Dominykas Vyšniauskas (trimitas), Eugenijus Kanevičius (kontrabosas), Gaida Ensemble ir kamerinis choras „Brevis“. Dirigentas Georges-Ellie Octors – garsiojo belgų ansamblio „Ictus“ vadovas. Kūrinio atlikimą papildys „Visual Kitchen“ menininkų videoprojekcijos, atliepiančios sodrią elektroninių garsų ir džiazinės magnetofono juostos kuriamą atmosferą.
Antroje koncerto dalyje lietuvių džiazo solistai atliks improvizaciją, įkvėptą „Laborintus II“ muzikos bei septintojo ir aštuntojo dešimtmečių europietiško džiazo. O trečioji koncerto dalis – „Laborintus After Party“ – pakvies į DJ Florentintin grojamą 7-ojo dešimtmečio italų kino filmų muziką. Taigi, šis vakaras skirtas plataus skonio publikai, nebijančiai eksperimentų.
Lapkričio 6 d., 19.00, Šiuolaikinio meno centras į savo erdvę priims dar vieną netradicinį projektą. Vakaras, skirtas intuityviajai muzikai, pakvies į dviejų kolektyvų pasirodymus. Trio Palimpsest – trys improvizacinės muzikos meistrai, trys kūrėjai pademonstruos savo gebėjimą kurti muziką gyvai, betarpiškai, čia pat. Tai garsi amerikiečių vokalistė Lauren Newton (balsas), švedų saksofonistas ir kompozitorius Droras Feileris bei projekto sumanytojas perkusininkas Vladimiras Tarasovas.
Pasitelkę intuiciją, muzikantai kurs muzikinę formą ne tik keliaudami su laiku į ateitį, bet ir grįždami prie ištakų – išsaugodami pirmykštes palimpsesto tradicijas.
Kitas to paties vakaro renginys – tai koncertas-dedikacija XX a. muzikos grandui Karlheinzui Stockhausenui. Specialiai šiai progai skirtą Stockhauseno intuityviosios muzikos programą, sudarytą iš šešių tekstinių kompozicijų, atliks Ensemble für Intuitive Musik – Intuityviosios muzikos ansamblis iš Veimaro (Vokietija).
Festivalis “ISCM Pasaulio muzikos dienos 2008” – tai nacionalinės programos “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” dalis.
