Koncerto organizatoriai patikino, kad grupė „Delfinai“, kurių pavadinimas tiesiogiai susijęs su gelbėjamais žinduoliais, akcijoje nedalyvaus.
Pasak LNK pranešimo spaudai, Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas – vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Šiuo metu jame gyvena aštuoni delfinai - Juodosios jūros afalinos, kurias būtina akylai prižiūrėti, sekti jų sveikatos būklę. Šie gyvūnai serga tomis pačiomis ligomis kaip ir žmonės. Tad, pavyzdžiui, atėjus šaltajam metų laikui, kosėja ir čiaudi. Delfinariumo darbuotojams tenka prie jų budėti ir naktimis, atidžiai sekti menkiausius elgsenos pokyčius, galinčius parodyti, kokia yra reali delfino savijauta.
„Mūsų delfinams tikrai netrūksta specialistų priežiūros ir dėmesio. Mes stengiamės užtikrinti jiems pačias geriausias sąlygas. Tačiau labai trūksta technikos, kuri padėtų sekti delfinų sveikatos būklę ir laiku užkirsti kelią ligai. Susirgus delfinui, sudėtingą medicininę įrangą tenka skolintis iš Klaipėdos ligoninių...“, - sako Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Šiuo metu tiesiog būtina įsigyti echoskopą, bronchoskopą, medicininių stovų, medicininį vežiojamąjį stalelį, svarstyklių gyvūnams sverti. Ne mažiau svarbu yra užtikrinti vandens, kuriame gyvūnai gyvena, kokybę. Tam reikėtų naujos filtrinės terpės, vandens pratekėjimo matuoklių, naujo vandens dezinfekcijos prietaiso – chloratoriaus.
Kiekvienas Klaipėdos delfinas turi savitą charakterį, pomėgius. Kiekvienas turi vardą. Tai: Argas, Glorija, Gabija, Gilė, Lima, Premija, Bitė ir Nojus. Afalinos – šiltųjų jūrų gyventojos, tačiau Klaipėdoje jos ne tik aklimatizavosi, susilaukia jauniklių, dovanoja žiūrovams nepamirštamus pasirodymus, bet ir dalyvauja milžiniško visuomenės dėmesio susilaukusioje delfinų terapijos programoje. Šie stebėtinai į žmones panašūs žinduoliai padeda vaikams, sergantiems psichikos ir kūno ligomis.
Daug dėmesio delfinų terapijos projekte skiriama autizmo - patologinio uždarumo – sutrikimą turintiems vaikams. Savame pasaulyje gyvenantys, nekalbantys ir į išorės pasaulį nereaguojantys vaikai, pabendravę su delfinu, ima šypsotis, tiesti rankas į gyvūną ir išimtiniais atvejais – net prakalba. Delfinų terapijos seansų rezultatai pranoko ir medikų, ir sergančių vaikų tėvų lūkesčius.
Delfinų terapijos specialistai pažymi, kad šie žinduoliai – itin protingi ir stebėtinai panašūs į žmones. Jie mėgsta bendrauti su vaikais ir dalintis emocijomis. Terapeutų teigimu, su delfinais vaikas atranda ypatingą kontaktą, nes delfinai linkę itin stipriai reikšti emocijas ir taip tarsi pralaužti sieną tarp savęs ir vaiko.
Pirmasis delfinų terapijos seansas surengtas prieš septynerius metus. Sulaukus teigiamų rezultatų ir didžiulio visuomenės susidomėjimo projektas buvo tęsiamas. Per septynerius metus su delfinais bendravo per 300 vaikų. Antra tiek šiuo metu laukia eilėje. Eilė sustabdyta iki 2011 metų – priimti daugiau vaikų neleidžia delfinariumo sąlygos. Delfinariumo plėtrai skirtų lėšų tikimasi sulaukti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Muzikiniame paramos maratone, kurį rugpjūčio pradžioje tiesiogiai iš Klaipėdos transliuos LNK, žiūrovai bus kviečiami aukoti lėšas, tikimasi atkreipti ir verslininkų dėmesį. Savo įspūdžiais dalinsis su delfinais jau draugavusių vaikų tėvai, apie delfinus pasakos jų treneriai, delfinų terapijos fenomeną svarstys specialistai.
