Kas vienija šiuos atlikėjus? Visų pirma, novatoriškumas, noras eksperimentuoti ir ieškoti alternatyvų tuo metu populiariai muzikai. Lyriški, dažnai ironiški, humoro pilni tekstai, sintezatorių ar regio, ska elementų naudojimas, lengvos melodijos – visa ta telpa po New Wave vardu.
Pradžioje New Wave ne labai sėkmingai sekėsi įsitvirtinti radijo stočių „topuose“, tačiau sėkmės formulė atsirado susijungus dviems „rinkos naujokams“: alternatyvių kelių ieškantiems muzikantams ir dar vienai naujovei – visą parą transliuojančiam muzikos kanalui – MTV. Tikriausiai dėl to dalis Naujosios bangos grupių į pagalbą muzikai pasitelkia artistiškumą, spalvas, patys nevengia išsiskirti drabužiais, makiažu ar šukuosenomis.
New Wave atlikėjus vienija laikmetis ir iš dalies tai, kad jie nepatenka į disko ar gryno pankroko ribas. Tai muzikantai, kurie buvo kažkur per vidurį, artimi pankų judėjimui, bet ne pankai. Visai kaip senoje geroje lietuvių „DA 17“ dainoje: „Mes ne metalistai, ne pankai ir ne rokenrolistai“.
Žvelgiant geografiškai, New Wave labiausiai sietinas su JAV ir Didžiąja Britanija. Niujorko klube, pavadintame „CBGB“, pirmiausia buvo suteikta galimybė pasireikšti būsimoms įžymybėms, tokioms, kaip „Blondie“ lyderė Debbie Harry, grupei „Talking Heads“ ar „The Ramones“.
Londone Naujoji banga įgijo kiek kitokį, švelnesnį ir lyriškesnį atspalvį, kuriam ilgainiui „prilipo“ naujųjų romantikų etiketė. Netrukus Naujoji banga pradėjo plisti ir kitose šalyse: Australijoje sužibėjo „Man At Work“ ir „INXS“, Norvegijoje – grupė „A-ha“, o iš vokiečių mums žinomiausi tapo „Alphaville“, Nena, Peter Schilling. Tikriausiai, remiantis novatoriškumo kriterijumi, šiai bangai reikėtų priskirti ir „Kraftwerk“.
Termino kilmė
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje įrašų kompanijos „Sire Records“ vadovas Seymouras Steinas svarstė, kaip vadinti naujosios kartos atlikėjus, su kuriais jis buvo sudaręs sutartis. Steinas nenorėjo vadinti jų pankais, nes daugelis radijo stočių vengė groti tokią muziką: daugelis muzikos apžvalgininkų pankus vadino laikina mada. Pasinaudodamas prancūzišku La Nouvelle Vague terminu, vartotu kine, Seymouras Steinas pasirinko anglišką jo vertimą.
Panašumo būta, nes ir kaip šeštojo bei septintojo dešimtmečių Prancūzijos kino menininkai, šie atlikėjai pasižymėjo novatoriškumu, noru eksperimentuoti ir kritišku požiūriu į esamo laikmečio muziką.
Kurį laiką New Wave buvo beveik sinonimas pankų muzikai, tačiau netrukus klausytojai pradėjo šiuos du stilius skirti. New Wave atlikėjai eksperimentavo daugiau nei pankai, jų muzika buvo gerokai lyriškesnė ir labiau „nušlifuota“.
Kartais termino pradžia siejama su Tomu Petty, kuris grupę „The Heartbreakers“ pusiau juokais apibūdino kaip New Wave. „The Heartbreakers“ nebuvo tipiniai pankroko atlikėjai, bet norėjo būti vienoje grupėje su „Sex Pistols“ ar Elviu Costellu. Remiantis šia versija, New Wave gimė 1978 metais su Tom Petty ir „The Heartbreakers” albumu „You‘re Gonna Get It!“.
New Wave palikimas
Norint suprasti New Wave įtaką tolimesniam muzikos vystymuisi, reikia prisiminti, kad ši kryptis nemažai paveikė dabar populiariai indie rock, indie pop ar net britpop muzikai. Be abejo, ta įtaka atėjo per pačius šiandieninius atlikėjus, kurie augo klausydamiesi „The Smiths“, „Talking Heads“, „The Cure“ ar kitų Naujosios bangos muzikantų.
Tačiau New Wave įtaka pasireiškia ir kitu būdu. Eksperimentuoti linkę muzikantai, nedirbdami ir nekurdami nenurimsta, nuolat bendradarbiauja su įvairiausiais šių dienų atlikėjais. Pavyzdžiui, Davidą Byrną, buvusį „Talking Heads“ lyderį, galima girdėti dainuojant „The Thievery Corporation“ kūriniuose arba 2001 metais superhitu tapusiame „X-Press 2“ kūrinyje „Lazy“.
Robertas Smithas iš „The Cure“ dainuoja kartu su „Placebo“, bendradarbiauja su „Blink-182“, „Smashing Pumpkins“ ar įrašo šokių muzikos hitą „The Hype“ su Junior Jack.
Bobas Geldofas, buvęs „The Boomtown Rats“ lyderis ir Midgas Uras iš „Ultravox“, rūpinasi labdaros fondais – būtent jie inicijavo „Band Aid“ projektą, kuriame dalyvavo gausybė muzikos įžymybių, ir įrašė kalėdinį superhitą „Do They Know It's Christmas?". Šie du muzikantai, dabar jau politiniai ir visuomeniniai veikėjai, suorganizavo ir garsiuosius „Live 8“ koncertus.
Lietuvos muzikos raidai New Wave taip pat padarė nemažai įtakos. Ir tai ne tik „DA 17“. Minėta daina puikiausiai tinka šiai kategorijai. Kalbant apie New Wave, visų pirma reikia prisiminti Andrių Mamontovą ir „Fojė“. Kažin ar verta kalbėti apie šios grupės ir paties A. Mamontovo įtaką Lietuvos muzikos raidai.
Įtakingesnių atlikėjų Lietuvoje kažin ar rastume. Nors „Antis“ vadinama roko grupe, tačiau jos muzikoje ir sceniniame įvaizdyje yra aiškių Naujosios bangos požymių. O štai „Lemon Joy“ yra šimtaprocentinė New Wave tipo grupė, tiesa, kiek pavėlavusi.