Likus kelioms valandoms iki renginio pakalbinome grupės vokalistė Tahitą apie muziką, stilių bei gerbėjus.

Visų pirma, norėtume pasakyti, kad esame dideli jūsų muzikos gerbėjai-jūsų muzika kerinti, ir mes laukiame naujojo jūsų albumo.

O, dėkui!

Savo interviu norėtume pradėti nuo klausimų apie tavo stilių. Gal galėtum papasakoti, kas yra tavo stiliaus ikona?

Hm. Stiliaus ikona...Aš turiu jų labai daug. Vaikystėje aš labai daug laiko praleidau žiūrėdama senus 40-ųjų bei 50-ųjų Holivudo miuziklus ir filmus. Stiliaus įkvėpimo semiuosi iš jų. Be abejo, Audrey Hepburn, dievinu ją. Taip pat mėgstu ir Catherine Hepburn, tai, ką ji vilki komedijoje „The Philadelphia Story“.

Aš netgi turiu šiokią tokią suknelių kolekciją, kurios buvo vilkimos nuo 40-ųjų iki 60-ųjų. Su grupe vieningai žavimės Grace Jones, Debbie Harry stiliumi, taip pat tų merginų, kurios susitikinėdavo su tokiais muzikos grandais kaip Iggy Pop ar David Bowie. Skaitydama jų biografijas, galvoju : “iš kur ji gavo tą švarkelį? Iš kur man gauti jį?“

Bet, deja, aš dvidešimčia metų pavėlavau. Merginų stilius mūsų grupėje yra kartu ir moteriškas ir griežtas - turi atrodyti mielai, bet neleisti niekam tavęs stumdyti. Mes nenorim atrodyti kaip R‘n‘B ar popmuzikos dainininkės. Tad, akivaizdu, kad mūsų stiliui daro įtaką labai skirtingi, bet stilingi laikotarpiai.

Mada ir įvaizdis muzikoje yra labai svarbu. Galbūt 90-aisiais galėjai išsisukti lipdamas ant scenos tiesiog su džinsais. Bet dabar kartelė kyla. Tiek mes, tiek mus supančios grupės, kuriose yra merginų, nori pasirodyti ant scenos su nepakartojama apranga. Jei anksčiau feministės, norėdamos išreikšti savo stiprybę, neprižiūrėdavo savęs, tai šiais laikais viskas yra kitaip - gera išvaizda turi atspindėti vidinę stiprybę.

O kaip turėtų atrodyti jūsų grupės gerbėjas?

Man patinka, kai matau, kad mūsų fanai į savo išvaizdą įdėjo bent kiek pastangų. Kai buvome Suomijoje, ir lipom iš lėktuvo su išsidarkiusiais plaukais, paprastais rūbais, o mūsų gerbėjai buvo pasipuošę, pasijutom šiek tiek nejaukiai. Kas mane žavi Londone, tai besivystanti klubinė aprangos kultūra: merginos su nuostabiomis kokteilinėmis suknelėmis, nekasdieniškomis šukuosenomis - tai yra tikrai šaunu.

Bet dar žaviau yra tai, kad vis daugiau vaikinų kreipia dėmesį į aprangą. Dabar jiems neužtenka pasipuošti juodais džinsais, marškinėliais bei odine striuke, kaip darydavo senieji indie stiliaus gerbėjai, nes norisi kažko naujo. Dabar į madą grįžta dendžiai su šilkiniais kaklaraiščiais ar „Playstation“ apsivynioję aplink kaklą kaip papuošalą.

Dabar žmonės tampa individualesni ir lengviau save išreiškia. Situacija keičiasi ir tai yra gerai, nes indie scena visada buvo kažkiek konservatyvi, tačiau dabar grupės stengiasi tai pakeisti, taip pat ir mes.

Jūsų muzika taip pat madinga. Kas Jums labiau prie širdies - koncertai festivaliuose, ar koncertuose, kur grojate jūs vieni?

Mes skirstome pasirodymus į tris visiškai skirtingas kategorijas: festivalius, koncertus bei pasirodymus klubuose. Grojant festivalyje, groji siauram žmonių ratui, nes dauguma gali tavęs būti negirdėję, ar tiesiog neklauso. Bet festivalio metu susipažįsti su daugybe grupių, tiek su naujomis, tiek su tokiomis, kurios yra mūsų didvyrės.

Už kelių dienų mes važiuojame į festivalį, kuriame gros „The Police“. Juos mes dieviname. Didžiausias festivalių priešas yra oras, kuris, tikiuosi šįmet nesugadins linksmybių. Pasirodymai koncertuose yra nepakartojami - ten susirenka žmonės, kuriems tu tikrai patinki. O klubuose žmonės žino geriausiu atveju iš vienos ar kelių dainų, bet jie linksminasi, nes tai ir yra klubinė kultūra.

Visi gerbėjai myli mus dėl skirtingų priežasčių ir geriausios priežasties surasti yra neįmanoma.