Muzikinį kelią Šiauliuose gyvenantis V.Stakėnas pradėjo dainuodamas ne kantri muziką, bet gitara brazdindamas jautrias balades. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kilęs muzikinis stilius jo gyvenime atsirado prieš 15 metų, kuomet į Šiaulių dainuojamosios poezijos studiją atėjo ką tik iš kariuomenės grįžęs dabar žinomas kantri atlikėjas Pranas Trijonis. Jis V.Stakėnui pasakė besižavintis kantri muzika ir paprašė padėti gauti daugiau informacijos apie tai. „Jį bešviesdamas šio kantri muzikos kilpą užsinėriau ir sau“, - juokiasi dainininkas.

V.Stakėno kūryba laikosi ant trijų banginių – amerikiečių kantri, afroamerikiečių bliuzo ir lietuvių liaudies folkloro - nugarų. Pasak atlikėjo, šias atrodytų labai skirtingas ir tarpusavyje sunkiai derančias melodijas labai lengva sujungti į vieną dainą. Savo muziką jis vadina „klumpių kantri“, pabrėždamas, kad aklai neseka amerikietiškos muzikos tradicijomis.

Lietuviškos „klumpių kanri“ muzikos kūrybos procesą jis lygina su maisto gaminimu. „Niekada niekuo aklai neseku. Čia kaip ir virtuvėje – iš vienos lentynėlės imu vieną produktą, iš antros – kitą, viską tam tikromis proporcijomis sumaišau, štai ir visa paslaptis“, - pasakoja kantri mukranas.

Kantrizuoja Lietuvą

Prieš keliolika metų kantri muzika susižavėjęs dainininkas sukūrė ir ambicingą Lietuvos kantrizacijos planą. Ši idėja jam kilo per dantį traukiant tarybiniais metais Lenino paskelbtą „Visos Rusijos elektrifikacijos planą“. Nors planas buvo kuriamas su nemenka humoro doze, tačiau už juokų slypėjo rimti dalykai. „Tuomet kantri muzika mūsų šalyje buvo menkai žinoma, bet aš nepabijojau Kaune surengti kantri festivalį“, - prisiminė dainininkas.

Vėliau V.Stakėnas rūpinosi „Visagino country“ festivalio ir kitų kantri renginių organizavimu, radijuje ir televizijoje kūrė laidas „Kantri vakarėlis“. „Kaip matote, kantrizacijos planas vis dar tęsiamas. Manau, kad pusę plano jau įgyvendinome, nes mūsų žmonės jau žino, kas yra kantri, vyksta festivaliai, gyvuoja kelios grupės“, - trina rankomis populiarus dainininkas.

Kantri muzikos lopšyje

Kaip tikras kantri atlikėjas V.Stakėnas myli ir žavisi JAV. „Tačiau ta meilė protinga, tikrai nesu pasidavęs amerikonizacijos įtakai“, - užtikrina jis. Didžiausią įspūdį dainininkui daro tai, kad įtaką Amerikos kultūrai darė daugybė skirtingų tautų. „Amerikos žemyno kultūrą pirmiausia kūrė vietiniai indėnai, po to atvykėliai atsivežė savo kultūrines vertybes. Iš to gimė bliuzas, kantri ir daug kitų gerų dalykų“, - įsitikinęs jis.

Tačiau į JAV V.Stakėnas negali važiuoti kada tik užsigeidžia. Iki šiol tautų katilu vadinamoje valstybėje jis lankėsi 7 kartus. „Jei turėčiau nuosavą lėktuvą ir mano geriausi draugai būtų lakūnai, į Ameriką skraidyčiau bent jau kas 3 mėnesius, pasibūti, sudalyvauti festivaliuose ar koncertuose“, - garsiai pasvajojo jis.

Tačiau ir tos kelios kantri atlikėjo kelionės po JAV buvo įspūdingos. Vienos jų metu su draugu V.Stakėnas ryžosi automobiliu įveikti daugiau nei 2 tūkst. mylių legendiniu Route 66 greitkeliu nuo Kalifornijos iki Naujosios Meksikos. Keturias paras trukusios kelionės metu keliautojai nakvojo kantri gerbėjų mėgstamuose pakelės moteliuose, valgė tipiškose amerikietiškose užeigose. Suspėjo vietiniams gyventojams ir lietuviškų kantri dainų gitara pagroti. „Kaip kūrėjas gavau labai daug informacijos, kurią naudoju ne tik savo kūryboje, bet ir radijo laidose, gal kada ir knygą rašysiu“, - užsimena šiaulietis.

Verčia kalnus

Apvalainas vyras su vešlia barzda, akiniais, kaubojiška skrybėle, auliniais batais, gitara rankose ir lūpine armonikėle prie lūpų - toks jau kelias dešimtis metų daugeliui gerbėjų yra V.Stakėnas. Tačiau dainininko gyvenime – ne tik kantri muzika. Jis dar ir pedagogas, dainų autorius, žurnalistas, rašytojas, festivalių organizatorius, prodiuseris, tyrinėtojas, užkietėjęs keliautojas – visų V.Stakėno veiklų taip greit ir nesuminėsi.

Kartais, paskaičiavęs, kiek daug visko spėja nuveikti, nusistebi ir jis pats. “Neturiu atsakymo, kaip čia taip man viskas išeina, tiesiog taip jau yra”, - mąsto dainininkas. V.Stakėnui parako jau beveik 30 metų trunkančiam ypatingai aktyviam gyvenimui suteikia patys darbai ir juos įgyvendinant nuversti kalnai. “Dieve mano, kiek kartų man teko daužyti galvą į sieną ir įrodinėti, kad manimi galima patikėti!, - prisipažįsta jis. - Tad dabar nebegaliu pasitraukti ir pasiduoti, nes gaila viskam, ką nuveikiau atiduotos energijos ir laiko”.

Apžavėjo žmoną

Savo dainomis V.Stakėnas apsuko galvą ir savo žmonai Ramutei. Tada dainininkas buvo paprastas jaunuolis su gitara rankose, niūniuojantis lyriškas balades. “Jomis jis mane ir apžavėjo”, - prisimena Ramutė Stakėnienė, garsi drabužių dizainerė.

Nors dabartinė dainininko atliekama kantri muzika jai ne tokia miela, kaip anksčiau, tačiau nesutarimų dėl to namuose nekyla. Kantri mukranas gitara brazdina savo studijoje, o R.Stakėnienė tuo metu pluša savo kūrybinėmis dirbtuvėmis tapusioje mansardoje. “Aišku, per perdangas šiek tiek muzika girdisi, tačiau per tiek metų aš jau išmokau atjungti klausą ir nieko negirdėti”, - šypsosi ji. R.Stakienėnei juoką kelia duetu su žinomais vyrais atlikėjais kartais dainą užtraukiančios žmonos. Ji niekada nebandė dainuoti drauge su vyru. “Esu per daug savikritiška, sau seniai pasakiau, kad balso neturiu”, - aiškino menininkė.

Žinomo atlikėjo žmona kartais pasiskundžia, kad vyras per darbus per mažai laiko skiria šeimai. Tačiau drabužių dizainerė vyrą supranta ir palaiko. “Pati esu menininkė, žinau, kaip būna, kai visa galva pasineri į kūrybą”, - atsidūsta ji.

Dainos anūkėlei

Prieš pusantrų metų vienturtė Stakėnų dukra Agnė su vyru Nicku Dizona JAV susilaukė dukrelės Isabellos Alexandros. Vos sužinojęs, kad tapo seneliu V.Stakėnas pasižadėjo išmokyti anūkėlę dainuoti lietuviškai.

Kiekvieną sekmadienį Stakėnai bent kelioms valandoms prisėda prie kompiuterio ir bendrauja su Amerikoje gyvenančia dukra bei anūke. Kol Isabella Alexandra dar maža ir nekalba, jai internetu lietuviškas dainas dainuoja senelis. Anūkei V.Stakėnas sukūrė ir ramią dainą „Ašarėlė“. „Ji į šią dainą reaguoja labai gerai, visada surimtėja ir klausosi“, - pasakojo laimingas senelis.

Dukra Agnė dainininkui pažadėjo, kad Isabella Alexandra su seneliu galės susikalbėti lietuvių kalba. Tad senelis laukia, kol mažoji paaugs ir jis galės ją išmokyti gražių lietuviškų dainų.

Lietuviškai šiek tiek pramokęs ir V.Stakėno žentas italų kilmės amerikietis N.Dizona. Dainininkas ir dabar su šypsena prisimena, kaip amerikietis atvažiavo prašyti Agnės rankos. “Jis buvo išmokęs lietuviškai visus pagrindinius žodžius. Net rankos prašymo kalbą”, - pasakojo V.Stakėnas.

Apie atostogas nesvajoja

Prieš kelias dienas V.Stakėnas pristatė savo pirmąjį DVD albumą “Radiolabas”. Prieš jį dainininko kūrybiniame krepšelyje - 14 audio albumų. Šis kantri mukrano „kūdikis“ sukurtas remiantis beveik valandos trukmės televizijos koncertu. Tačiau be koncertinio įrašo klasytojai albume ras ir kelis atlikėjo pasirodymus kasmet Kulautuvoje vykstančiame dainuojamosios poezijos festivalyje „Akacijų alėja“, taip pat kai kuriuos senus V.Stakėno dainų vaizdo klipus.

Neapsieita albume ir be populiariosios šiauliečio dainos „Kelelis tolimas“. „Nors man ši daina jau atsibodo iki gyvo kaulo, tačiau klausytojai ją mėgsta, tad kaip gi be jos?“, - šypsosi šiaulietis atlikėjas.

V.Stakėno gerbėjai neseniai išleistame diske taip pat ras ir iš 234 nuotraukų sudėliotą pasakojimą apie atlikėjo muzikinį kelią. Jas papildo fone skambančios naujos dainos.

Pristatęs albumą V.Stakėnas negalvoja apie atostogas ar trumpą atokvėpį. Atvirkščiai, jau mąsto apie kitą albumą. „Oi, sumanymų turiu dviems albumams į priekį. Jei neribotų laikas bei pinigai, kad ir šiandien galėčiau jų imtis“, - energijos nestokoja jis.