Šį pirmadienį ji dainavo Rygai. Pralėkusi mums, lietuviams, palei nosį, ji sutiko pasikalbėti:
Kaip pasikeitė tavo gyvenimas pradėjus solo karjerą?
Jau kitą dieną, po paskutiniojo „Moloko“ koncerto, dirbau įrašų studijoje su prodiuseriu Mathew Herbertu. Tik viena naktis skyrė mane, kaip grupės narę ir kaip solo atlikėją. Visa tai prasidėjo labai paprastai, tiesiog norėjau dirbti su Mathew ir pasakiau, jog turėsiu šiek tiek laiko kitiems projektams.
Ir tik po kiek laiko, netikėtai, mes supratome, jog mums pavyks sukurti albumą. Pabaigę albumą, nusiuntėm jį įrašų kompanijai. Tik tuomet ir supratau - aš solo atlikėja.
Žinoma maloniau būti solo atlikėja?
Dabar turiu prisiimti žymiai daugiau atsakomybės. Vis vien bendradarbiauju su kitais žmonėmis. Žinoma, kūryboje daug kas pasikeitė, bet iš esmės ir būdamas vienas, ir su grupe, turi bendradarbiauti su kitais žmonėmis.
„Moloko“ buvau labiau priklausoma kuriant vizualinį įvaizdį: fotografuojantis, filmuojantis, rinkdamasi aprangą.
Šiandien turiu žymiai didesnę laisvę, galimybę būti kitokia. Kurdama viena, gali pati nuspręsti, kada tavo albumas jau gali vadintis užbaigtu, o kada prie jo dar reikia padirbėti, prie didesnės laisvės, individualumo prisideda ir žymiai didesnė atsakomybė.
Viename paskutinių savo vaizdo klipų („Overpowered“) dėvi Gareth Pugh kostiumą. Kaip atradai šį kūrėją (dėl originalumo, mados pasaulyje jį dažniau vadina kūrėju, o ne dizaineriu)?
Daug girdėjau apie Gareto darbus Londone, tuomet kilo idėja su juo susitikti, jis sutiko, jog galėčiau dėvėti vieną jo kostiumų savo muzikiniame klipe. Taip viskas ir prasidėjo. Jo kūryba yra tobulas beprotiško ir nesuvaržyto stiliaus pavyzdys, tai, ko man kaip tik ir reikėjo. Norėjau, kad mano vaizdo klipas išsiskirtų iš kitų.
Klipų veiksmo vieta - pilka, pigi valgykla arba autobusas, gatvė, labai iš pažiūros niūrios ir kasdieniškos vietos. Tai buvo tavo idėja?
Pirminę idėją sukūrė klipo dailininkas. Jis norėjo sukurti kažką ypatingo, neįprasto. Aš tuose klipuose esu pavaizduota kaip ypač ryški ir spalvinga būtybė, tuo tarpu aplinka pritaikyta pilkesnė, kad atrodyčiau dar ryškesnė. Manau, klipas turi būti toks, kuris pasakotų kažkokią istoriją, juk kaskart prisimindamas dainą asocijuoji ją su klipu.
Akivaizdu, jog turi tvirtą požiūrį į madą. Kas Tavo mylimiausi dizaineriai?
Labai mėgstu ypatingai kūrybingus dizainerius, tokius, kaip Vivienne Westwood, Marchesa, Johnas Galliano, Viktor&Rolf ... Tačiau perku drabužius absoliučiai visur, tai tikrai neprivalo būti vardinis dizainerio kūrinys. Ne vien kaip dizaineris, man patinka Neilas Barrettas, jis kuria puikius įvaizdžius, rodos, padaro daiktą gyvu.
Jis tikrai mėgaujasi tuo ką daro, jis mėgaujasi kiekvienu mažyčiu ir dideliu etapu kūrybos procese ir tai mane labai žavi.
Scenoje esi ne naujokė. Kaip manai, šiandien debiutuojantiems atlikėjams sunkiau, nei tais laikais, kai pradėjai tu?
Nuoširdžiai atsakau - nežinau kaip jiems sekasi, mažai išlendu iš savo darbų ratelio.
Manau, man buvo šiek tiek kitaip. Aš bendradarbiauju su nedidele įrašų kompanija, važinėju su savo komanda į turus, esu lyg apgaubta savotiško burbulo, atskiriančio nuo kitų muzikantų pasaulio. Nors, pagalvojus, pradėti prieš dvylika metų buvo iš dalies lengviau vien todėl, kad nebuvo tiek daug siunčiamasi muzikos internetu, kaip šiandien.
Ar keliaudama jauti skirtumus tarp skirtingų šalių publikos?
Publika įvairi, bet visuomet vyrauja panašios pasaulėžiūros žmonės. Tai muzikalūs žmonės. Bet kur, kur nuvažiuoju būna skirtingi žmonės, bet labiausiai aš traukiu muzikalius žmones. Šiaip skirtumas keliaujant jaučiasi ne tiek dėl publikos, kiek dėl vietų, kurias aplankai.
Koncerto Rygoje akimirkos: