Susiklostė tam tinkamos situacijos, draugiški santykiai su žvaigždėmis, malonumas, kad tavo tekstus išgirs – vos keletas priežasčių, dėl ko pastarieji rašo tekstus žinomiems Lietuvoje atlikėjams.
Gerai žinoma, tačiau didelio populiarumo kol kas nepasiekusi atlikėja Rūta Lukoševičiūtė kuria dainų tekstus vos pora metų. Išbandžiusi savo sėkmę su atlikėju Alanu Chošnau, ji jau gali pasigirti tokiais vardais kaip Violeta Riaubiškytė, Vilius Tarasovas, Jūratė Miliauskaitė, Steponas Januška, Aistė Pilvelytė, grupė „Kastaneda“ bei kt.
Ne vienerių metų tekstų rašymo patirtimi galėtų pasigirti kiek mažiau scenoje matomas atlikėjas Paulius Stalionis. Tik šiais metais į sceną sugrįžęs daugelio žinomų tekstų autorius pasakojo, kad jo karjera – dar priešakyje, todėl kol kas jis labiau žinomas kaip tekstų kūrėjas.
Ir dainų žodžius, ir muziką garsiems Lietuvos dainininkams kuriantis vyras prisimena, kad pirmuosius jo kūrinius didelei klausytojų auditorijai garsiai sudainavo Edmundas Kučinskas. Per šį laiką jis sukūrė ne vieną dešimtį dainų E. Kučinskui ir savo klientų sąrašą papildė Inga Valinskiene, Rūta Ščiogolevaite, Ovidijumi Vyšniausku, Irma Jurgelevičiūte, Andriumi Rimiškiu, grupe „Mango" bei daugybe kitų.
Kiek jaunesniems atlikėjams tekstus kuria grupės „N.E.O“ narys Raigardas Tautkus. Nuo vaikystės tekstus ir muziką kuriančio dainininko sąraše ne tik tokios žvaigždės kaip „Mango“, bet ir „Kelio į žvaigždes“ dalyviai - Vudis, Simona, Baggy B, Deividas ir Alicija. Jis taip pat yra „Kelio į žvaigždes 3“ komisijos narys bei tekstų autorius.
„Geriau žodis skamba nei neskamba visai“
Kol šio straipsnio pašnekovai patys bando užčiuopti populiarumo gyslą, kiti sėkmingai ja maitina savo kūrybą jų tekstais vis labiau ir labiau įsitvirtindami muzikos pasaulyje.
R. Lukoševičiūtė į tai žvelgia optimistiškai - geriau jos žodis tegul skamba nei neskamba visai, įsitikinusi ji. „Kaip sakoma, būkim „biedni“, bet teisingi - aš nesu tokia populiari, kad mano žodis skambėtų visur. O kol kas, būnant užkulisiuose (nežinau kaip mano gyvenimas susiklostys), girdėti savo žodžius labai smagu“.
P. Stalionis nesivaržo sakydamas, kad turi tiek idėjų, kiek vienas pats nespėja realizuoti. „O dėl populiarumo – dar viskas prieš akis, juk aktyviai dainuoti pradėjau tik šiais metais. Mano publika dar kol kas yra tik brendimo stadijoje, bet kol girdžiu daugiau gerų nei blogų atsiliepimų, vilčių kažką pasiekti daugiau, dar yra,“ – pasakojo atlikėjas.
Tačiau, ar išties atlikėjui nekyla mintys, kad pagal jo tekstą sukurtą ir išpopuliarėjusią dainą jis galėjo atlikti pats? „Jokiu būdu, - tvirtai įsitikinęs P. Stalionis. - Esu lankstus kūrėjas. Galiu parašyti ir širdį draskantį, ir juokingą, ir nepadorų tekstą, žodžiu tokį, kokio prašo užsakovas. Sau kuriu tokias dainas, kurių kūrimo procese dalyvauju tik aš pats“. Tiesa, jis prisipažino, kad itin pamiltų savo dainų jis kitiems atlikėjams neatiduodantis.
P. Stalionis nesikuklino, kad stengiasi pasiekti tokį lygį, kad ne jis, o lietuviškos muzikos atlikėjai svajotų apie jo sukurtus tekstus.
R. Tautkus į šį klausimą atsakė šypsena: „Kokia populiarumo vertinimo skalė? Aš džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie sugeba atskirti kūrybą bei atlikimą nuo viešųjų ryšiu projektų. Žmonių, kurie nežino kas yra muzika, bet labai trokšta scenos, yra daugiau“.
Teksto autorius lieka nuošalyje
Klausydamiesi A. Chošnau populiarumo sulaukusių dainų „Vien tik tau“, „Už sapnų“, „Be tavęs“, turbūt retas kuris pasidžiaugė, kokius puikius tekstus sukūrė atlikėja R. Lukoševičiūtė. Tokios situacijos susiklosto tuomet, kai dainų atlikėjai nepristato, kas sukūrė jiems tekstus.
Rūtai būtų malonu, kad ir klausytojai žinotų apie jos sukurtas dainas, tačiau, pasak jos, tie, kuriems reikia - žino ir kreipiasi.
Kiek griežtesnis dėl autoriaus paminėjimo buvo P. Stalionis: „Pavyzdžiui, E. Kučinskas, kiek žinau, visada savo koncertuose pamini savo dainų tekstų autorius. Jis drąsiai galėtų to nedaryti, bet čia jau daugiau žmogiškumo ir išsiauklėjimo reikalas. Parodykite dar vieną dainininką, kuris taip daro.“
„Vieni arba pamiršta, arba nenori su niekuo dalintis šlovės spinduliais. Labai džiaugiuosi, kad LATGA-A prieš metus „privertė“ televizijas ir radijo stotis viešinti kūrinių autorių pavardes“, - džiaugėsi pašnekovas.
R. Tautkus pasakojo jau pripratęs, kad žmonės nežino, jog viena ar kita daina yra sukurta būtent jo: „Dėl autorystės paminėjimo yra šiek tiek daugiau painiavos, kadangi jos yra nemažai, ir atlieka, transliuoja ar kitaip platiną daugybė šaltinių. Labai dažnas atvejis, kuomet lieku nepaminėtas, bet kol kas dėl to nepykstu“.
Tikisi muzikinio hito
Nėra lengvas ir teksto kūrybos procesas. Pasak P. Stalionio, visi atlikėjai iš naujo teksto tikisi, kad jis atsidurs geriausiųjų gretose. „Gali parašyti patį geriausią tekstą, bet jeigu dainos negroja radijo stotys, negarsina televizija, ji pasmerkta skambėti tik atlikėjo namuose“, - šypsojosi jis.
Pasak jo, neretai būna ir taip, kad, regis, beviltiška daina tampa labai populiari. Reikalavimai būna įvairūs ir lengviausia yra juos įgyvendinti, kai atlikėjas pats žino, ko nori.
P. Stalionis prisipažino: „Šiandien galiu pasakyti drąsiai, kad tik dėl kokių 2 – 3 tekstų man truputį gėda. Bet toks rezultatas - ne dėl mano neprofesionalumo, o dėl kai kurių užsakovų kaprizų ir „nesigaudymo“ šioje srityje“.
Svarbi kūrybinė laisvė
R. Tautkus įsitikinęs, kad kiekvienam kūrėjui svarbi kūrybinė laisvė. „Man patinka, jog rašau jiems taip, kaip man atrodo reikia. O jie manimi pasitiki ir supranta, - pasakojo jis. – Visada, kurdamas kitiems atlikėjams, atlieku ir prodiuserio funkcijas: kokia daina jiems tiktų, kaip ją turėtų atlikti scenoje, kokiai auditorijai jis dainuoja“.
O, kad bendradarbiauti būtų lengviau, atlikėjui turi patikti R. Tautkaus kūryba, o pastarajam svarbios atlikėjo vokalinės galimybės, jo asmenybė, ko ir kaip rimtai jis siekia.
Atlygis priklauso nuo skambėjimo dažnumo
Daugiausia Lietuvoje uždirba tie žmonės, kurių kūriniai skamba dažnai ir populiariose TV ir radijo kanaluose.
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) atstovės ryšiams su visuomene Erikos Straigytės teigimu, daugiausiai autorinio atlyginimo LATGA-A surenka tiems autoriams, kurių kūriniai dažnai skamba televizijoje ir populiariausiose radijo stotyse.
„Sakydama populiariausiose, turiu galvoje tas stotis, kurios ne tik nuolat girdimos eteryje, bet ir turi nemažai reklamos, - pasakojo ji. - Nes būtent nuo reklamos pinigėlių autoriniam atlyginimui surenkame tam tikras sumas“.
Pasak jos, jeigu jos daina skamba nedidelėje, regioninėje radijo stotyje, kur kasdien nuo ryto iki vakaro sukasi vietinio autoriaus dainelė su jo tekstu ar muzika, jis negali pasigirti geru autoriniu atlyginimu. „Tiesiog ta radijo stotis neturi solidžių pajamų, neturėdama pajamų, ji negali mokėti ir už kūrinio naudojimą,“ – pasakojo ji.
Pagal LATGA-A puslapyje skelbiamus 2006-ųjų metų populiariausių autorių sąrašą galime matyti, kad daugiausiai atlygio už tekstus uždirbo ne vieno Ryčio Cicino teksto autorė Nejolė Laukavičienė, antrojoje vietoje atsidūrė Juozas Liesis ir „Kelio į žvaigždes” dažnas tekstų autorius Gintaras Zdebskis.
Akivaizdu, kad minėti atlikėjai nepateko į populiariausių ir vadinasi, daugiausiai uždirbusių trejetuką, tačiau akivaizdu, kad R.Tautkui 2006-ieji buvo pelningi labiau kaip muzikos kūrėjui. 2006-siais didžiausią atlygį už populiariąją muziką gavo Andrius Mamontovas, antras – Raigardas Tautkus ir trečias – Stanislavas Stavickis-Stano.
Muzika ir tekstas – neatsiejami
Kadangi R. Tautkus rašo tekstus tik savo sukurtoms dainoms, atlygį gauna neišskiriant teksto, todėl paskaičiuoti, kiek gaunasi už tekstą, jam buvo sunku.
„Suma susideda iš kelių etapų: užmokesčio už kūrybą, garso įrašų studijos paslaugas, procentais ar konkrečia suma nuo kiekvieno parduoto CD kopijos, autorinio honoraro. Visa tai susumavus galima gauti atsakymą, kurio aš iki šiol nežinau tiksliai. Užimtų nemažai laiko surinkti duomenis apie finansinę naudą iš daugybės atskirų šaltinių“, - kalbėjo jis.
„Galiu nujausti, jog didžiausia gauta suma – už „N.E.O.“ dainą „Tavo delne“ arba „Su tavim“ apie 50 tūkst. litų. Jeigu kitų atlikėjų – Vudžio „Žodžiai“ arba Simona „O mama man jau aštuoniolika“, o gal dar ir Baggy B „Tau“ manau, jog už kiekvieną iš šių dainų atkeliavo apie 15 tūkst. lt. Bet šias sumas reikia padalinti iš muzikos ir teksto,“ – vardino jis.
Pasipelno ne kiekvienas
R. Lukoševičiūtė tikino, kad iš dainų tekstų ji daug neuždirba: „Tikrai ne. Aš gal nemoku iškelti savo kartelės labai aukštai? Tai nėra mano pragyvenimo šaltinis – kitaip aš nieko nedaryčiau“.
P. Stalionis stebėjosi: „Labai blogai galvojate, kad tai nepelninga. Dainos skamba radijuje, televizijose, baruose ir už jų nuskambėjimą per LATGA-A autoriams mokami pinigai“.
„Didžiausios sumos už kūrinį nebepamenu. Galiu pasakyti mažiausią - už dyką. Sakau „už dyką“, nes net žodžio „ačiū“ neišgirdau. Būna ir taip,“ – guodėsi P. Stalionis.
Pasak R. Tautkaus, kadangi šaltinių, iš kurių atkeliauja užmokestis už kūrybą, yra ne vienas, pasitaiko visko, jam niekada nepasitaikė, kad kas nors piktybiškai ar kaip kitaip nesumokėtų.
Moralinis atlygis
Pasak pašnekovų, ne ką mažesnis atlygis už dainą yra ir moralinis pasitenkinimas. „Ką reiškia kurti dainos tekstą ne sau? Tobulėjimą ir papildomą uždarbį,“ – įsitikinęs P. Stalionis. - Nors iš dalies aš pardavinėju tai, ko negalima pačiupinėti, bet tikiuosi, kad mano kūryba nėra pilstymas iš tuščio į kiaurą“.
„Niekada „nechaltūrinu“, todėl nuoširdžiai tikiu, kad mano kūriniai, jeigu ir nepakeičia žmonių gyvenimų, tai bent jau laikinai praskaidrina kasdienybę. O tai yra moralinė naudos pusė“, - pridūrė jis.
R. Tautkus nebuvo taip filosofiškai nusiteikęs. Pasak jo, kurti tekstą ne sau reiškia kurti tekstą dainai, kurią išgirs klausytojai. „Ar nebūna gaila atiduoti itin pamiltos dainos? Būna, ir tai labai skaudu, bet jei šią dainą žmonės pamėgsta, tai viską atperka“, - tikino atlikėjas ir kūrėjas.
„Jeigu manęs paprašo ir man gerai išeina, tai kodėl gi ne? Man visai smagu, kai mano žodis skamba kitų lūpose, – džiaugėsi R. Lukoševičiūtė. – Pavyzdžiui, Rosita Čivilytė kitiems žmonėms yra pasakiusi apie mano dainą: „Toks jausmas tarsi aš pati būčiau ją sukūrusi“.
