Dainuos britų „lakštingala“ Sarah Leonard, kurios unikali balso spalva tapo neatskiriama Nymano kūrinių dalimi, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Glaudus režisieriaus Peterio Greenaway‘aus ir kompozitoriaus Michaelo Nymano kūrybinis tandemas (jiedu bendradarbiavo kurdami 11 filmų) lyginamas su „spagečių versternų“ kūrėjo Sergio Leone‘s ir Ennio Morricone‘s, „Tvin Pykso“ autoriaus Davido Lyncho ir Angelo Badalamente‘s, trilerių meistro Alfredo Hitchcocko ir Bernardo Herrmanno kinematografiniais muzikiniais duetais.

Vis dėlto Nymano ir Greenaway‘aus atveju lyderio/įkvėpėjo ir „vykdytojo“ vaidmenys apsiverčia. Ne kartą pirmiau buvo rašoma Nymano muzika, o pagal ją kuriamas filmas. Juo labiau, kai muzika „užkoduota“ scenarijuje. Pasak Nymano, dainas „Prospero knygoms“ (1991) jis rašė pagal paties Shakespeare‘o į pjesę „Audra“ įtrauktus dainų tekstus: „Specialiai „berniukiškam Sarah‘os Leonard sopranui“ aš parašiau penkias Arielio dainas.“ Teatro teatre situacija – pjesėje yra nedidelis kaukės (masque) spektaklis – suteikė galimybę kompozitoriui sukurti operinę sceną, kuri, anot Nymano: „tampa centriniu „Prospero knygų“ koncepcijos elementu.“

Neretai filmų garso takeliuose Greenaway‘us naudojo anksčiau sukurtą koncertinę Nymano muziką. Kelias filmo „Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“ (1989) dalis režisierius pastatė inspiruotas epiško, laidotuvių maršą primenančio Nymano kūrinio „Memorial“ (Paminklas), kurį kompozitorius – aistringas futbolo gerbėjas – parašė 39-ių Italijos „Juventos“ futbolo klubo gerbėjų atminimui, 1985 m. žuvusių Europos čempionato rungtynių tarp „Juventus“ ir Liverpulio klubų išvakarėse Briuselio stadione.

Dainos „Jeigu“ (If) ir „Kodėl?“ (Why) sukurtos R. Pulverso tekstais pilnametražiam animuotam japonų filmui „Anos Frank dienoraštis“ (1995, režisierius A. Nagaoka).

„Jeigu“ – viena populiariausių Michaelo Nymano kompozicijų, kaip ir „Memorial“ įtraukiama į geriausių kompozitoriaus kūrinių rinktines. Pasak J. Barry‘o, atliekama Sarah‘os Leonard „Jeigu“ dar smarkiau skverbiasi į jausmų gelmes. Šią dainą kompozitorius panaudojo ir filme „Pasileidėlis“ (The Libertine, 2005).

Michaelo Nymano muzikos fanai atpažins įvairių jo kūrinių atgarsius ir Dzigos Vertovo 1929 m. filmui „Žmogus su kino kamera“ sukurtame garso takelyje (2002). Visas 68 juodai balto, begarsio filmo minutes ansamblis groja „energingą ir jautrią“ (anot J. Patersono) Nymano muziką, kuri paverčia šį eksperimentinį filmą akustine poema.

Greitis, kuriuo tirpte ištirpo bilietai į šį koncertą, rodo, kad Filharmonijos salė negalės sutalpinti visų Nymano muzikos gerbėjų, juolab kad į koncertą atvyksta ir melomanai iš kaimyninių kraštų – Latvijos, Lenkijos ir Rusijos. Todėl Vilniaus festivaliai ketina ir ateityje bendradarbiauti su „Michael Nyman Band“, tariamasi dėl naujos programos pristatymo 2009 metais, kai Vilnius taps Europos kultūros sostine.