Trisdešimtmečiai autoriai, praeitų metų „Sostinės dienose“ dalyvave su pasaulio muzikos (world music) projektu „Keturi elementai“, šį kartą iki paskutinės minutės nenori atskleisti savo „Stella Hermetica“ – uždaros žvaigždės – paslapčių.

Kad projektas kažkaip susijęs su astronomija, liudija Newtono, Koperniko ir mūsų operos žvaigždyne spindinčios Asmik Grigorian pavardės. O ir „Pieno lazeriai“ groja 60-tųjų stiliaus „kosminės eros popmuziką“.

Savotiškas stabilumo garantas – kad „Gaida“ nenuslys banalios pramogos paviršiumi, bet pasiūlys kai ką pikantiškesnio – tai „akademikų“ dalyvavimas: jau šeštus metus gyvuojantis „Gaidos“ ansamblis, atliekantis įvairių stilių naująją muziką, ir vienas ryškiausių jaunesnės kartos Lietuvos dirigentų, charizmatiškasis Modestas Pitrėnas.

Apie kūrinį: pasak kompozitorių, projekte „Stella Hermetica“ jie laisvai naudoja mokslinių traktatų tekstus, jungdami juos su realaus šiuolaikinio pasaulio garsais. Tai ir mažytė duoklė žymiam lietuvių išradėjui Kazimierui Semenavičiui. 1650 m. Amsterdame jis išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“ (Artis Magnae Artilleriae), kuriame pirmasis Europoje pagrindė daugiapakopės raketos veikimo principus.

Apie autorius: Martynas Bialobžeskis arba Martas B. (g. 1976), kuriantis muziką teatrui ir niekuomet nepamirštantis savo akademinių šaknų, kaip muzikos ir tekstų autorius taip pat bendradarbiauja su grupėmis „Exem“, „Sel“, „Happyendless“, net „Mango“.

Jono Jurkūno (g. 1978) kūrybos spektras driekiasi nuo kamerinių ir orkestrinių kūrinių iki elektroninių multimedijos projektų teatro scenai ir muzikos kino filmams („Mano tėvas“, „Varnų ežeras“, „Spanish for adults“ 2007), o iki įstodamas į Muzikos ir teatro akademiją, jis mokėsi groti džiazo gitara (pas Stasį Daugirdą) ir net skulptūros meno (Antano Vienožinskio mokykloje Vilniuje). J. Jurkūnui teko dalyvauti ir ne vieno garsaus kompozitoriaus – Louiso Andriesseno, Meredith Monk, Michaelo Gordono ir kitų – meistriškumo kursuose.