Kuo šiame kontekste išsiskiria festivalis „Baltijos garsas“, įvyksiantis šį savaitgalį – rugpjūčio 10-11 dienomis Kernavėje, Valiūkiškių kaime, „Arvydo sodyboje“? Kuo jis gali patraukti žiūrovą? Nuo pat pirmojo „Baltijos garso“ festivalio buvo kreipiamas išskirtinis dėmesys į muziką, kuri pastaruoju metu buvo ganėtinai nuvertinta, o daugelis puikių atlikėjų – nepelnytai pamiršti.

„Baltijos garsas“ užsibrėžė tikslą sukurti renginį, kuriame muzika diktuotų savo sąlygas ir nebebūtų tik fonas lėbaujantiems stovyklautojams, rašoma organizatorių pranešime spaudai.

2006 metų „Baltijos garso“ festivalis parodė, kad einama teisinga linkme. Žmonėms seniai pabodo metų metus nesikeičianti „tradicinių“ festivalių programa ir juose grojantys „etatiniai“ atlikėjai, dėl to mėginimas pakviesti kiek mažiau išreklamuotus bei platesnės roko stilistikos atlikėjus iškart pasiteisino – žiūrovai važiavo ne tik smagiai pabūti gamtoje su draugais, bet ir klausytis muzikos.

Šiais metais buvo nuspręsta pakviesti daug atlikėjų, atspindinčių įvairias roko atšakas, grojančių įvairiose stilistikose ir atstovaujančių skirtingas kartas. Su seniausiomis lietuviško roko šaknimis „Baltijos garsą“ sujungs Olegas Zacharenkovas – dainų autorius, dar septintojo dešimtmečio pabaigoje pradėjęs kurti dainas, kurios tapo vienais ryškiausių anuometinės „hipių“ kontrkultūros pareiškimų.

Olego kūrinius dainavo daug atlikėjų, bet ryškiausiai jos suskambėjo Vytauto Kernagio repertuare, o tokie kūriniai kaip „Praskrido drambliai“ ar „Nuvyto gėlės“ tapo neatsiejamais visos dabartinių 50-mečių, 40-mečių kartos palydovais. Šiame festivalyje Olegas pateiks staigmeną – ilgai tūnojęs kūrybiniame užsidaryme, festivalyje jis pasirodys su visiškai nauja programa.

Nemažai „Baltijos garso“ atlikėjų atstovauja kiek vėlesnei Lietuvos roko istorijai. Visų pirma, tai grupė „Bix“, kuri devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo viena iš kertinių naujojo roko pakilimo atstovių, dalyvavusi dviejuose iš trijų „Roko maršų“, surinkdavusių po keliasdešimt tūkstančių žiūrovų, kūrusi įsimintinus vaizdo klipus ir sėkmingai leidusi albumus bei koncertavusi mūsuose bei užsienyje.

Šiemet grupė švenčia gražų 20-mečio jubiliejų, o „Bix“ lyderis Samas nenuilstamai dalyvauja pačioje įvairiausioje muzikinėje ir pramogų verslo veikloje.

Panašius laikus mena dar keturios grupės.

Grupė „Skylė“ jau daugiau kaip 16 metų ieško naujų kelių sklisti roko muzikos kultūrai. Nuo pat savo pradžios grupė, vedina kūrybingojo lyderio Roko Radzevičiaus, sėkmingai mėgina aprėpti skirtingas roko kryptis nuo punk iki art. Prie grupės prisijungus neabejotinai vienai talentingiausių lietuvių vokalisčių Aistei Smilgevičiūtei, grupės skambesys tapo dar platesnis ir įvairiapusiškesnis.

Grupės kūrybinės iniciatyvos neapsiribojo vien muzika. „Skylė“ ilgainiui tapo alternatyvių menų telkiniu, taip gimė spektakliai, miuziklai, nekomerciniai festivaliai, tarp jų – žymioji „Gėlių naktis“ Užupio respublikoje.

Lietuviškajai bliuz-roko scenai „Baltijos Garse“ atstovauja „Senas kuinas“ ir klaipėdietiškoji „Kontrabanda“.

„Senas kuinas“ jau bemaž 20 metų atkakliai „dirba savo valtį“, nekreipdamas dėmesio į įvairias permainas tiek muzikiniame pasaulyje, tiek visuomeniniuose stereotipuose. Grupė propaguoja „pilietinį roką“, be kompromisų pasisakydama apie visuomenės ydas bei skaudulius, įvilkdama savo žodį į ekspresyvias „hendriksiškas“ aranžuotes.

„Kontrabanda“ drebino Lietuvos roko pasaulį 1990-1996 metais. Vėliau, iš grupės pasitraukus gitaros virtuozui Viliui Ančeriui, poetas bei bosininkas Gintaras Grajauskas su būgnininku Kęstučiu Bubliu tęsė muzikinę veiklą grupėje „Rokfeleriai“. Pernai buvusių bendražygių keliai vėl susiėjo ir „Kontrabanda“ atgimė tokia, kokia buvo prieš dešimtmetį.

Ekstravagantiškiausioji iš šios ketveriukės yra grupė „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“. Garsėjanti savo neįprastais pasirodymais, egzotiškų instrumentų gausa ir „keistomis“ kompozicijomis, grupė pagrįstai teigia, kad kiekvienas jos koncertas yra vienetinis, nes to, kas šios grupės pasirodymų metu vyksta scenoje, pakartoti išties neįmanoma.

Prieš dvejus metus išgyvenusi skaudžią netektį – į Anapilį iškeliavo grupės dainininkas Baras – „I.V.T.K.Y.G.Y.G.“ nemažina apsukų ir toliau tęsia kūrybinius bandymus. Festivalyje grupė pasirodys su visiškai nauja programa.

„Baltijos Garso“ programą nuspalvins ir du puikiai žinomi folk-roko kolektyvai. Su „world music“ stiliumi Lietuvoje pirmiausia besiasocijuojanti grupė „Atalyja“ jau beveik dešimt metų stebina savo gerbėjus vis atsinaujinančiu skambesiu, kuriame elektrinės gitaros dera su tradiciniais instrumentais, o archaiškas folkloras persipina su pačių įvairiausių muzikos stilių atgarsiais. Beje, artimiausiu metu klausytojus grupė žada pamaloninti jau trečiuoju albumu. Matyt, naujųjų kūrinių išgirsime ir „Baltijos garse“.

Kiek griežtesnį folk-roką demonstruos „Žalvarinis“. Kaip apeiginio folkloro kolektyvo „Kūlgrinda“ ir sunkiosios muzikos atstovų „Ugnėlakis“ bendras projektas gimusi grupė tapo ne tik įdomiu muzikiniu, bet ir savotišku socialiniu reiškiniu, ieškančiu baltiškos muzikinės tradicijos bei vertybių raiškos moderniose formose.

Ribą, kurioje rokas perauga į hard-roką ir heavy metal festivalyje atspindės uždegančiais pasirodymais garsėjanti grupė iš Kauno „Mountainside“, šiais metais išleidusi naują, kritikų itin palankiai įvertintą albumą „All about Time“, ir melodingojo heavy metal atstovai „Ruination“, kurių paskutinis albumas „Beyond“ lygiai taip pat buvo pripažintas vienu geriausių visų laikų lietuviškos metalinės scenos albumų.

Turbūt populiariausias nūdienos bardų kultūros atstovas charizmatiškasis Domantas Razauskas, atrodo, pradeda naikinti ribas tarp akustinės dainuojamosios poezijos ir roko kolektyvo. Festivalyje Domantui pritars ritmo grupė, bei visur spėjantis multiinstrumentalistas Dėdė Semas, o grupės muzikavime pastaruoju metu atsiranda vis daugiau noise ir psichodelikos elementų.

Į festivalį taip pat atvyks trys grupės iš užsienio. Švedų „SNiBB“ groja tradicinį roką, paremtą tvirtu bliuzo pagrindu, su pietietiško roko (southern rock) atspalviais. Kam patinka AC/DC, „ZZ Top“ stiliaus muzika, tas tikrai turėtų likti patenkintas šia grupe. Grupę sudaro keturi vaikinai iš Malmės miesto, kuriems padeda impozantiškas bosininkas veteranas su „zz topiška“ barzda, savo karjerą pradėjęs aštuntajame dešimtmetyje įspūdingame ir nepaprastai populiariame Švedijoje teatriniame roko orkestre „Nationalteatern“.

Gitaristas ir vokalistas Chip Jordan iš JAV jau ne pirmą kartą koncertuoja Lietuvoje. Tiems, kas matė jo pasirodymus, turbūt įstrigo ne tik kokybiškai atliekamas aukščiausios prabos amerikietiškas rokas, bet ir energingas šou, kurį Chipas išdarinėja scenoje su gitara. Festivalyje Chipui talkins ilgamečiai jo bendražygiai iš Lenkijos grupė „Voodoo Soup“, o taip pat saksofonininkas iš JAV Corey Peterson.

Latvių grupei „Jane‘s Unit“ kur kas labiau patinka koncertuoti, negu sėdėti „sterilioje“ studijoje. Pastaruosius dvejus metus grupė nuolat koncertuoja Baltijos šalyse ir ypač pamėgo Lietuvą, kurioje, anot grupės narių, yra patys nuostabiausi klausytojai.

Net penkias grupes būtų galima priskirti naujosios kartos lietuviškajam rokui. „Šv. Sodas“, ilgokai atidavinėjęs duoklę įvairiems muzikiniams ir ideologiniams autoritetams, jau antrame „Baltijos garso“ festivalyje pasirodys su nauja, originalia savos kūrybos programa.

„Kiauras kibiras“, pradėjęs groti „led zeppeliniškoje“ tradicijoje, vėliau ėmė krypti į psichodelinę muziką. Beje, šiame festivalyje grupėje po ilgesnės pertraukos vėl pamatysime originalaus balso dainininkę Vestą. Grupės „The Fly“ ir „Colours of Bubbles“ aktyviai dalyvauja sparčiai besivystančiame indie roko judėjime, o „Arklio galia“ neabejotinai turėtų priblokšti ne tik visko mačiusius roko žinovus, bet ir tūlą stovyklautoją savo „Alaus valsu“ ar filosofine kompozicija „Nesidžiauk, nebaigęs gyvenimo“.

Žinoma, kad ir kaip būtų akcentuojama muzika, tačiau festivalis niekada nesusideda vien iš koncertų. Vaizdingoje ir jaukioje „Arvydo sodybos“ aplinkoje, kurią iš vienos pusės juosia Neris, o iš kitos miškas, žiūrovams sudarytos puikios sąlygos apsistoti ir apsigyventi palapinių miestelyje. Vigvamais ir bokšteliais nustatytame lauke užtenka vietos pasistatyti mašinoms, palapinėms, surengti futbolo ar tinklinio varžybas.

Čia pat ir Kernavė – istorinė Lietuvos sostinė, su didingais piliakalniais Neries pakrantėje. Festivalyje dalyvaus klubo „Play“ diskžokėjai, užpildysiantys nišas, kuomet nevyks koncertai, o taip pat suteiksiantys galimybę visiems norintiems išmėginti jėgas stalo futbolo varžybose. Festivalyje bus prekiaujama maistu ir alumi, todėl tikrai niekam neteks kęsti alkio ir troškulio.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją