Danijos asociacijos NCB filialas „NCB Lietuva“ administruoja 90 proc. Lietuvos autorių, LATGA-A narių, mechaninio atgaminimo teisių. Kai kurie autoriai savo mechaninio atgaminimo teises 100 proc. perduoda muzikos leidėjui, kuris nėra perdavęs administruoti mechaninių teisių LATGA-A‘i ir administruoja jas pats.
Tokiu atveju autorinio atlyginimo už tokių kūrinių panaudojimą „NCB Lietuva“ nesurenka, tai paliekama pačio muzikos leidėjo atsakomybei.
„NCB Lietuva“ yra sudariusi licencines sutartis su 14 mobiliųjų melodijų tiekėjų, iš jų 1 sutartis sudaryta su Latvijos įmone ir 1 su Estijos įmone. Taip pat Lietuvoje veikia užsienio šalių mobiliųjų melodijų tiekėjai, kurie už parduotas mobiliąsias melodijas autorinį atlyginimą sumoka kitose NCB administruojamose šalyse (Suomijoje, Švedijoje, Latvijoje).
Pasak „NCB Lietuva“ vadovo Dariaus Vaitiekūno, paprastai svetainės, kurios siūlo parsisiųsti mobiliąsias melodijas, prieš pradedant veiklą pasirūpina leidimais iš autorių teisių administratorių, todėl jas kontroliuoti nėra sudėtinga.
Sudėtingiau yra su tomis svetainėmis, kurios siūlo nemokamas melodijas, patalpintas nemokamuose serveriuose. Tokios svetainės dažniausiai yra paauglių darbas ir jie neteisėtai siūlo parsisiųsti nemokamas melodijas – taip siekiama išpopuliarinti savo internetines svetaines.
„Monofonines melodijas jau senokai išstūmė polifoninės melodijos. Šiuo metu tikro garso, arba „realtone“, melodijos dabar labiau konkuruoja su polifoninėmis. Žinoma, tai labai priklauso ir nuo technologinio mobiliųjų telefonų tobulėjimo“, - pasakojo D. Vaitiekūnas. Melodijos kaina priklauso nuo jos novatoriškumo, t.y. kuo modernesnė pateikimo forma, tinkanti tik naujausiems telefonams, tuo ji brangesnė.
„Nors pasaulyje mobiliųjų melodijų ir skaitmeninės muzikos pardavimai kasmet didėja, Lietuvoje yra atvirkščiai. Tai sąlygoja keletas veiksnių: mobiliųjų melodijų kaina, techninės mobiliųjų telefonų galimybės ir taip toliau, - aiškino D. Vaitiekūnas. - Tačiau atsižvelgiant į praktiką, kad Lietuvoje ir visame mūsų regione viskas truputį vėluoja nuo pasaulinių standartų, tikimės, jog mobiliųjų melodijų pardavimai ateityje didės“.
Vidutiniškai visi mobiliųjų melodijų tiekėjai Lietuvoje per mėnesį parduoda apie 20 tūkst. melodijų. Autorinis atlyginimas skaičiuojamas nuo naudojamo kūrinio trukmės.
Autorinių teisių gynėjai iš mobiliųjų melodijų tiekėjų kaskart reikalauja 12 proc. nuo apyvartos, bet ne mažiau nei 0,35 lito už vieną parduotą iki 40 sekundžių trukmės melodiją. Taip pat renkama po 15 proc. nuo apyvartos atitenkančio mokesčio, bet ne mažiau nei 0,52 lito už vieną parduotą ilgesnę nei 40 sekundžių melodiją.
Pasak grupių „69 danguje“ ir „Naujieji lietuviai“ prodiuserio Egmonto Bžesko, iš mobiliųjų telefonų autorinių melodijų galima tikrai neblogai uždirbti. Kas tris mėnesius gaunamo honoraro dydis, pasidalinus jį pusiau su minėtų grupių muzikos autoriumi Gintaru Reklaičiu, siekia apie 10 tūkst. litų.
„Paprastai uždirbama suma yra panašaus dydžio. Galbūt vasarą ir per Naujuosius metus siuntimai šiek tiek padidėja, tada ir bendra suma išauga“, - patikslino E. Bžeskas.
Pagal naujausius „NCB Lietuva“ turimus ataskaitų duomenis, populiariausi į mobiliuosius telefonus parsisiunčiami kūriniai yra (eiliškumas nesvarbus):
Lietuviškos melodijos
„69 Danguje“ – „Gyvenu“, „9 danguj“
Andrius Rimiškis – „Kam tu man“
„Naujieji lietuviai“ – „Užknisa tavo skambučiai“
Soliaris – „Jausmas“
Užsienietiškos melodijos
Mika – „Relax, Take It Easy“
Timbaland, Nelly Furtado, Justinas Timberlake'as „Give It To Me“
Avril Lavigne – „Girlfriend“
Beyonce & Shakira „Beautiful Liar“
„Lordi“ – „Hard Rock Hallelujah“
Už LATGA-A ginamų autorių sukurtas melodijas, kurios naudojamos kaip muzikiniai signalai, girdimi laukiant pokalbio telefonu, taip pat tenka susimokėti. Jeigu jūsų vidinio ryšio telefonų linijų skaičius ne didesnis nei 10, kasmet turėsite sumokėti 100 litų autorinio atlyginimo.
Už papildomas 20 linijų, kiekvienais metais reikia mokėti 50 litų brangiau. Suma beveik penktadaliu išauga, kuomet priskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis.
Šiuo metu LATGA-A atstovauja 3413 Lietuvos autorių (asocijuotų narių) teisėms bei daugiau kaip 2 mln. užsienio autorių teisėms. Tarp atstovaujamų Lietuvos autorių daugiausia yra muzikos autorių – 1478.
