Birželio 1-ąją Tauragės rajono Skaudvilės miestelyje prasidėjo projektas „Bardų žygis per Lietuvą 2007“. Dabar jis jau aplankė šešis Lietuvos miestus. Vienas iš paskutinių koncertų vyko ir Panevėžio Laivės aikštėje.
Pasak projekto sumanytojo ir iniciatoriaus Raseinių bardų klubo vadovo Kastyčio Petrylos, žygis sekasi daug geriau, nei buvo tikėtasi. Bardai visose stovyklavietėse pasitinkami ypač šiltai. Tai, anot klubo narių, rodo, kad Lietuvos muzikos mylėtojai jau subrendo rimtesnei kūrybai.
Tokio žygio idėja kilo siekiant surengti profesionalius, bet didžiajai Lietuvos daliai nežinomus muzikos festivalius. Vasaros savaitgaliais lankydamiesi įvairiuose Lietuvos miestuose bardai viliasi susirasti naujų sekėjų ir puoselėti tautos kultūrą.
Pasak K.Petrylos, svarbiausias šio žygio tikslas – populiarinti dainuojamąją poeziją, atskleisti jos grožį ir įvairovę. Tai tarsi noras parodyti, kad šio žanro kūrinius gali atlikti ne tik tokie aktoriai, kaip Kostas Smoriginas, Gediminas Storpirštis ar dainininkas Vytautas Kernagis.
„Dainos, kurias dainuojame, tai sielos muzika. Jas gali atlikti ne tik profesionalai, bet ir paprasti žmonės, ir jų sėkmingai klausomasi“, – „Senvagei“ kalbėjo K.Petryla.
Legendiniai žmonės
Bardų klubas Lietuvoje gyvuoja dar labai neseniai, jis skaičiuoja tik antrus savo veiklos metus. Kaip teigė K.Petryla, mūsų šalyje yra įvairiausių gitaristų klubų, tačiau tikrų bardų, dainuojančių poeziją, oficialiai užregistruota tik dvylika.
Stiprioji šio judėjimo grandis – muzikantas K.Petryla, buvęs Seimo narys Saulius Lapėnas ir žinomas poetas iš Kauno Edmundas Janušaitis. Prie šių muzikantų prisijungė ir neprofesionalūs atlikėjai iš įvairių Lietuvos kampelių.
Dabar su klubu į gastroles vyksta ir jo nariai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, kitų miestų.
„Bardai – legendiniai žmonės. Jie lyg koks mitas sklando visuomenėje, bet retai susiburia į krūvą. Todėl mūsų klubas – tarsi koks stebuklas“, – teigė poetas E.Janušaitis.
Vienas iš šio klubo narių – neseniai prisijungęs panevėžietis Jonas Bagdonavičius. Šis vyriškis, be naujai atrastos veiklos, dirba turizmo agentūroje. Todėl, anot jo, bardų judėjimas – pats tinkamiausias laisvos sielos žmogui, kuris laimę suranda darydamas tai, ko visada troško.
Šiuolaikiniai dainiai
Griežto bardo apibrėžimo klubo nariai pasakyti negalėjo. Jie tvirtino, kad diskusijų būta daug, tačiau šie žmonės, kaip ir poetai, atsiranda be jokio mokslo.
„Tokios mokyklos nėra. Tarkim, ar jūs žinote poetų mokyklą? Taigi bardai – tik mitas arba legenda, atėjusi iš keltų genčių. Nuo viduramžių žinomi keliaujantys poetai. Dainininkas Virgis Stakėnas bandė įvesti dainių sąvoką, nes jis eina, stebi tam tikrus dvasinius, kultūrinius reiškinius ir dainuoja.
Tai tam tikras gyvenimo būdas, jo neįmanoma perteikti – bardas turi pats pereiti gyvenimo mokyklą, – kuo iš kitų grupių išsiskiria bardai, bandė paaiškinti poetas E.Janušaitis. – Netgi tai pavadinčiau dvasiniu „ekstrymu.“
Kaip tikino klubo narys S.Lapėnas, iš šių žmonių kūrybos galima sužinoti kur kas daugiau nūdienos aktualijų, nei perskaityti pačiame geriausiame laikraštyje. Tik poezijos žodis, pasak jo, suteikia galimybę labai taikliai ir įtaigiai išsakyti tai, kas svarbu ir jaudina.
Ir bedarbiai, ir politikai
Plačiu žvilgsniu apžvelgti visą šiandienos situaciją Lietuvos bardų klubui leidžia narių skirtingumas. Prie šio judėjimo prisijungė žmonės nuo bedarbio iki politiko.
S.Lapėno teigimu, susibūrę į krūvą visi jie tampa lygūs – išnyksta visuomeninės ir šeimyninės pareigos, lieka tik meilė muzikai. Dauguma Lietuvos bardų iki klubo įkūrimo gitaromis brazdino apie dvidešimt metų.
„Mes visi itin skirtingi, bet mus vienija muzika. Todėl susitinkame kaip giminės ar bičiuliai, kuriems svarbus vienas ir tas pats dalykas“, – sakė K.Petryla
S.Lapėno tvirtinimu, kūryba itin smarkiai veikia asmeninį šių žmonių gyvenimą. Jo manymu, kūrybinga asmenybė savo darbe daug produktyvesnė už turinčiąją aukštąjį išsilavinimą.
Diskusijos scenoje
Bardų koncertai – improvizuoti spektakliai. Nė vienas muzikantas iki savo pasirodymo nežino, ką dainuos. Daina priklauso nuo buvusio atlikėjo skleistų minčių ir nuo publikos reakcijos.
„Vienas po kito pasirodantys atlikėjai tarsi diskutuoja scenoje. Visi koncertai, kad ir kur jie vyktų, priklauso nuo visų. Kiekvieno žodis, muzika ir nuotaika lemia, kaip pasirodymas nuteiks žiūrovus“, – apie koncertus pasakojo į Panevėžį atvykę bardai.
Jų dainos dažniausiai atspindi kultūrines ir socialines laikotarpio tendencijas. Savo kūryboje šie muzikantai prabyla apie negeroves ir neteisybę visuomenėje. Tačiau į viską bardai stengiasi žiūrėti tik gėrio kupinomis akimis, nes apie blogį kalbėti su įtūžiu, jų įsitikinimu, nieko neduoda.
„Didžiausias gyvenimo variklis – gerumas. Jis ir švelnumas – tai aukso fondas, kuris, kaip ir retos gėlės, visuomet būna patraukliausios“, – bardų požiūrį į gyvenimą atskleidė poetas E.Janušaitis.
Save realizuoja
Lietuvoje gerai žinomas kūrėjas E.Janušaitis žiūrovams atlieka tik savo sukurtas dainas: „To betrūko, kad dar kitų eiles dainuočiau.“
Poetas teigė, kad gastroliuodamas su bardais save realizuojantis daug labiau nei daugelis kitų žodžio meistrų, kurie, bijodami kritikos, slepia savo kūrybą stalčiuose.
E.Janušaitis susitaikė, kad žmonėms ne viskas patinka, ką jis rašo, ir išmoko to nebijoti.
Poetas prisipažino, kad bardų judėjimas jam suteikė naujų minčių dar vienai, jau pradėtai knygai.
„Kaip rašantis žmogus, galvoju parašyti tokį eseistinį, pusiau faktais pagrįstą apmąstymą apie šitą žygį, apie dainuojamosios poezijos suvokimą, žmogaus ieškojimo būsenas, nes tarp romanų ir poezijos grojimas man yra ta sritis, kur galiu save papildyti“, – apie savo planus pasakojo E.Janušaitis.
Save realizuoja ir klubo vadovas K.Petryla. Jis – vienintelis Lietuvoje gitarų meistras. Dalis bardų muzikantų jau išmėgino jo pagamintus instrumentus.
„Labai nemėgstu, kai instrumentas blogai skamba, todėl per koncertus pasitikrinu, kaip man pavyko padaryti naują gitarą“, – prisipažino bardas.
Bardų koncertai – improvizuoti spektakliai. Nė vienas muzikantas iki savo pasirodymo nežino, ką dainuos.
„Mūsų klubas – tarsi koks stebuklas“, – sako poetas E.Janušaitis.
