Anot projekto sumanytojo ir iniciatoriaus Raseinių bardų klubo vadovo Kastyčio Petrylos–Kasčio, žygis sekasi daug geriau nei tikėtasi. Bardai visose stovyklavietėse pasitinkami ypač šiltai. Tai rodo, jog Lietuvos muzikos mylėtojai jau subrendo brandesnei ir rimtesnei eilėdarai ir muzikinei kūrybai bei to pageidauja.
Anot K. Petrylos, svarbiausias žygio tikslas – populiarinti dainuojamąją poeziją, atskleisti jos grožį ir įvairovę. Tai tarsi ir noras parodyti, jog dainuojamąją poeziją gerai atlikti gali ne tik populiarūs šio žanro atlikėjai aktoriai, tokie kaip Kostas Smoriginas, Vytautas Kernagis ar Gediminas Storpirštis, bet ir iki šiol negirdėti nematyti atlikėjai.
Taip pat šis bardų žygis yra ir savotiška protesto forma prieš vis labiau banalėjančią pop kultūrą ir fonograminę muziką.
Pasak vieno iš žygio organizatorių ir dainų atlikėjų, kauniečio poeto Edmundo Janušaičio-Briedžio, ši nauja bardų judėjimo banga, kurių Lietuvoje yra buvę jau keletas, atspindi ne tik kultūrines, bet ir tam tikras socialines tendencijas.
Mat bardų arba dainuojamosios poezijos judėjimai dažniausiai sutampa su tam tikrais įvykiais ir lūžiais visuomenės sąmonėje, todėl tokios kūrybos reiškinys ir jos pateikimas laikomas protesto prieš įvairius neigiamus reiškinus būdu. Kadaise tai buvo priespauda, dabar – tam tikra kultūrinė stagnacija.
Ir nors žygio dalyviai nelaukia masinio susidomėjimo šiuo žanru ir tikina, jog dainuojamoji poezija skirta tokią muziką mėgstantiems žmonėms vis dėl to sako, jog klausytojų netrūksta. Tą ypač įrodė koncertas Kaune, kur šio miesto Menininkų namų salėje netilpo klausytojai, o E. Janušaičio ir grupės „Briedis 24“ atliekamai dainai „Ateina žmonės“ plota net atsistojus.
Tuo tarpu koncerto Alytuje metu bardus aplankė, pasveikino ir jų dainų klausėsi kultūros ministras Jonas Jučas.
Žygio metu koncertai rengiami nemokamai ir pagal galimybes po atviru dangumi. Visi koncertai – tik tikro garso.
