Kasmet ciklo renginius papuošdavo ypatingai gausus perspektyvių užsienio žvaigždučių būrys, kuriame žibėjo Polinos Osetinskajos (Rusija), Maximo Manioukovo (Rusija), Jeong-ah Ryu (Pietų Korėja), Qian Wu (Kinija) bei kitų iškylančių muzikos asmenybių talentai.
Šių metų, ketvirtuosiuose Kristupo klavyruose toliau karaliauja jaunystė ir branda, girdėsime jaunus, bet jau garsius ir pripažintus virtuozus Guodą Gedvilaitę (Lietuva), Samą Haywoodą (Vokietija), Konstantiną Lifschitzą (Vokietija) ir didįjį džiazo patriarchą Leonidą Čižiką (Rusija).
Guoda Gedvilaitė koncertuos liepos 9-ąją dieną Kristupo klavyrų atidarymo proga. Frankfurte prie Maino gyvenanti lietuvių pianistė yra tikras laimės kūdikis, supamas Fortūnos glėbyje nuo pirmųjų žingsnių tarptautinių konkursų arenoje. M. K. Čiurlionio (Lietuva), E. Porrino (Sardinija), N. Rubinšteino (Paryžius), F. Šopeno (Hanoveris) konkursuose viena po kitos nuskintos pergalės, Nyderlanduose, Čekoslovakijoje ir JAV iškovotos prizinės vietos ir laureatės vardas.
Kristupo klavyruose tarptautinio masto pianizmo žvaigždė, garsėjanti kaligrafiška technika ir stilingumu, vėl dovanoja Lietuvos klausytojams savo muzikos šilumą, lygiai kaip tais neseniai prabėgusiais laikais, kol ji buvo perspektyvi, žavinti ir teikianti vilčių prof. V. Vitaitės klasės studentė.
Liepos 12 dieną pirmą kartą Lietuvoje svečiuosis vokiečių virtuozas Sam Haywood. Jo karjeros skrydis prasidėjo ganėtinai anksti, kuomet jis laimėjo BBC Metų jaunojo muzikanto apdovanojimą ir kiek vėliau – prestižinę Isserlio premiją. Šių pasiekimų dėka jis pavadintas vienu išlikiausių savo kartos pianistų, ir sunku būtų nesutikti su šiuo titulu, klausantis techniškai nepriekaištingų, aistringų jo interpretacijų.
Sam Haywood mokėsi pas garsiausius šių dienų pedagogus P. Badurą-Skodą ir Marią Curcio (A. Schnabelio mokinę) ir, perėmęs iš jų vertingas pianizmo tradicijas, šiuo metu gausiai keliauja po visą pasaulį, stebindamas romantiniu polėkiu ir sulaukdamas palankių kritikos atsiliepimų.
“Toje muzikoje buvo tiek daug visko, kad atrodė iki pat paskutinio garso nebus įmanoma atsikvėpti. Ji nepaliko menkiausios progos sunuobodžiauti!” – rašo žymus anglų kritikas Alan Cooper, negailėdamas pagyrimų pianisto technikai ir interpretacijos įtaigumui. Ar Haywood sulauks tokio pačio lietuvių pripažinimo, įsitikinsime, išgirdę jį Kristupo klavyruose.
Ypatingas festivalio svečias – Leonidas Čižikas, žmogus-legenda, kurio vinilinės plokštelės buvo kadaise populiariausia lietuvių džiazo muzikantų mokymosi priemonė. Taigi, L. Čižikas yra ne tik rusų džiazo patriarchas, bet ir vienas iš lietuviškojo džiazo “tėvų”.
Jis buvo iš tų TSRS džiazo muzikantų, kurie sulaukė pripažinimo Vakarų Europoje ir netgi JAV, nepaisant to, jog peržengti “geležinę uždangą” tuo metu buvo nepaprastai sunku. Liepos 20 dieną jis koncertuos drauge su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, pažvelgdamas džiazmeno akimis į V. A. Mozarto muzikinį paveldą. Ciklo pabaiga ir kulminacija – liepos 22-ą ir 24-ą dienomis įvyksiantys Konstantino Lifschitzo koncertai. Pirmajame iš jų pianistas skambins J. S. Bacho siuitas, antrajame – F. Chopino koncertą fortepijonui ir orkestrui (grieš Šv. Kristoforo kamerinis orkestras).
Konstantino Lifschitzo muzikinis kelias prasidėjo nuo senovinės muzikos (ketverių metų jis skambino J. Ph. Rameau “Tamburiną”) ir, nors dabar jis yra puikus įvairiausių stilių muzikos interpretatorius, baroko epochos paveldas įgijo jo kūrybiniame gyvenime ypatingą reikšmę.
Septyniolikos metų jis atliko savo pirmąjį įrašą – J. S. Bacho “Goldbergo variacijas”, kuris buvo nominuotas “Grammy” premijai, pažymėtas kitais garsiais apdovanojimais ir paskelbtas įstabiausia šio opuso interpretacija po Glenno Gouldo. Girdint nepaprastai stiprios vidinės galios, rūstų, didingą ir nuostabų Lifschitzo skambinimą, neįmanoma suabejoti, jog tie apdovanojimai yra pelnyti, o palyginimai su didžiausiu visų laikų J. S. Bacho interpretatoriumi – taiklūs. Šių metų Kristupo klavyruose dominuoja jauni, tačiau pilnai subrendę pianistai – tie, kuriuos pagrįstai galima laikyti pajėgiausia nūdienos scenos karta. Nors rečitalių programose vyraus įprasti fortepijoninio repertuaro “hitai”, tai tikra šiuolaikinio pianizmo ekspozicija, pristatanti tris jaunas individualybes ir sykiu – tris aktualiausius pianizmo tipus.
Džiazo meistro koncertas šiame kontekste – priešingai, suteikia progą gražiai nostalgijai ir atradimo “iš naujo” džiaugsmui. Tad “Petrof” fortepijonui Šv. Kotrynos bažnyčioje lemta per dvi liepos savaites suskambėti mažiausiai keturiais naujais balsais.
