Simfonijos įrašas - tarp labiausiai perkamų
Jau tapo tradicija, kad festivalio uvertiūrą kuria Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir jo dirigentas Gintaras Rinkevičius. Ypatinga programos viešnia šiemet - solistė iš JAV Lana Gordon, savo šalyje ir svetur vadinama miuziklų dievaite. Pradedamajame koncerte Pažaislio vienuolyne rytoj skambės prancūzų impresionisto Moriso Ravelio muzika ir simfonija orkestrui, chorui, solistams “The Queen Symphony”, sukurta pagal legendinės roko žvaigždės Fredžio Merkurio (1946 - 1991) ir grupės “Queen” dainas.
Turkų kilmės Didžiosios Britanijos kompozitoriaus Tolgos Kašifo (Tolga Kashif) “Queen simfonija” sukurta pagal grupės “Queen” dainas. Parašyti veikalą 2002 m. autoriui pasiūlė EMI įrašų kompanija. Simfonijos muzikiniam audiniui naudojamos garsiausios grupės dainos: “Champions”, “Rock You”, “The Show Must Go On”, “Love of my Life”, “Who wants to live forever” ir kt. “Queen simfonija” įvairiose pasaulio vietose skambėjo pernai, minint legendinio grupės vokalisto Fredžio Merkurio 60-ąsias gimimo metines. Simfonijos įrašas Europos, JAV, Azijos populiariausios klasikinės muzikos sąrašuose nuolat minimas iki šiol. Jau parduota apie 200 tūkstančių šio kūrinio kopijų.
Pagerbs tautinės operos pradžią
Šiemet XII Pažaislio muzikos festivalis po savo sparnu glaus ne tik istorinę dramą, bet ir vieną seniausių muzikos žanrų - operą. Šios įnoringos damos ypatingą - 400-ąjį gimtadienį šiemet mini visa Europa. Į solidų operos garbintojų chorą išradingai įsijungs ir Pažaislio festivalio rengėjai. Jų dėmesys kryps ne į puikiai pažįstamus scenos kūrinius, bet į tuos, kurie mūsų teatruose - reti svečiai.
Muzikos klube “Combo” Kauno publika pirmąsyk išvys italų kompozitoriaus Oracijo Vekio (Orazio Vecchi) madrigalinę komediją “Amfiparnasas”, pirmą kartą išleistą 1597 m. Venecijoje. Tai keturiolikos scenų rinkinys pagal tradicinį commedia dell’arte siužetą. Šįsyk komediją įkūnys Lietuvos ir Vokietijos muzikai, aktoriai, tituluoto choro “Brevis” madrigalininkai.
Birželio 24-ąją ne tik ieškosime paparčio laimės žiedo, bet ir Žemaitkiemio dvare gražiai pagerbsime savo šimtametę “Birutę”. Kūrinį, nuo kurio prasidėjo tautinės operos istorija. Veikalą, kurio autoriai - kompozitorius Mikas Petrauskas ir libretistas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis - prabilo ne tik skambia gaida, bet ir raiškiu lietuvišku žodžiu, kėlusiu tautinę savimonę, žadinusiu tvirtą apsisprendimą gyventi laisvai.
Visus, kam artimi Lotynų Amerikos melodijos ir ritmai, į Vytauto Didžiojo universiteto salę atvilios tango opera “Marija iš Buenos Aires” pagal Astoro Piacolos muziką. Šis unikalus pastatymas yra bendras estų “Birgittos” ir Pažaislio muzikos festivalių projektas. Paprastą, tačiau jaudinančią argentiniečių jaunos moters istoriją mums pasakos būrys suomių, estų ir Lotynų Amerikos muzikų. Tango operos “Marija iš Buenos Aires” pasaulinė premjera įvyko Argentinoje 1968 m. Pernai šis kūrinys su stulbinančiu pasisekimu buvo parodytas Estijos žiūrovams.
Atvyks net trys simfoniniai orkestrai
Didžiuojamasi, kai į festivalį atvyksta bent vienas orkestras iš užsienio. O Pažaislio festivalį šiemet aplankys net trys pasaulyje pripažinti kolektyvai. Didžiausias būrys muzikų atvyksta iš Lenkijos - Varšuvos filharmonijos orkestras ir choras, tituluojami žymiausiais savo šalies kolektyvais. Varšuvos filharmonijos orkestras yra surengęs daugiau nei 100 gastrolių turų penkiuose kontinentuose, koncertavęs garsiausiose salėse ir tarptautiniuose festivaliuose: Vienoje, Berlyne, Prahoje, Bergene, Liucernoje, Montro, Maskvoje, Briuselyje, Florencijoje, Bordo, Atėnuose. Orkestras, įkurtas prieš 106 metus, nuolat dalyvauja Frederiko Šopeno pianistų konkurse ir festivalyje “Varšuvos ruduo”, įrašo muziką kino filmams, taip pat Lenkijos nacionaliniam radijui ir televizijai. Už ypač daug ir kokybiškus įrašus Varšuvos filharmonijos orkestras yra pelnęs daugybę prestižinių apdovanojimų.
Labai dažnai su šiuo orkestru pasirodo Varšuvos filharmonijos choras, 50 metų jaunesnis sambūris už savo tituluotą bendravardį. Varšuvos choro repertuare daugiau kaip 150 monumentalių vokalinių-instrumentinių kompozicijų. VDU salėje svečiai iš Lenkijos atliks lenkų kompozitoriaus Karolio Šymanovskio kūrinius, skirtus autoriaus gimimo 125-osioms metinėms.
Italijos nacionalinis jaunimo orkestras į VDU salę susirinkusiems klausytojams pristatys ne tik įdomią, netikėtą programą, bet ir, tikimės, liudys savo aukštą, iš senovės romėnų paveldėtą kultūros lygį. 2004 m. Italijos nacionalinis jaunimo orkestras ypač reikšmingais koncertais pažymėjo savo veiklos 20-metį. Lietuvoje italai programą atliks su pasaulyje išgarsėjusiais atlikėjais - ukrainiečių smuikininku Pavelu Vernikovu ir garsiu estų senovinės muzikos interpretatoriumi Andresu Mustonenu.
Europos Sąjungos orkestrai ne kartą jau lankėsi Pažaislio festivalyje. Šįsyk mūsų svečias - Europos Sąjungos kamerinis orkestras, savo pirmąjį koncertą surengęs 1981 m. Šį kolektyvą su lengva šypsena galima pavadinti karališkuoju orkestru, nes jis yra griežęs daugeliui pasaulio monarchų. Tarp jų - ir egzotiškų kraštų - Kambodžos ir Tailando - karaliams. Europos Sąjungos kamerinis orkestras kasmet surengia maždaug 70 pasirodymų, koncertuoja žymiausiose pasaulio salėse. Šis kolektyvas buvo pirmas Europos orkestras, 1996 m. surengęs koncertą Kuboje. Europos Sąjungos kamerinis orkestras koncertuos Kauno Įgulos karininkų ramovėje.
Britų giesmės ir aborigenų šokiai
Būtina paminėti ir kitus pasaulinį pripažinimą pelniusius kolektyvus, šiemet koncertuosiančius Pažaislio festivalyje. Neabejotina, kad ypatingo publikos dėmesio susilauks Kembridžo karališkojo koledžo choro koncertas Kauno arkikatedroje bazilikoje. Susikūręs dar XV amžiuje šis kolektyvas yra bene geriausiai žinomas Jungtinėje Karalystėje. “Aš myliu Karališkojo koledžo choro pasirodymus”, - taip nuoširdžiai, paprastai ir trumpai apie šį kolektyvą rašo vienas didžiausių šiandienos muzikos autoritetų Džonas Rateris (John Rutter). Tą pripažįsta ir BBC radijo klausytojų milijoninė auditorija, nuo 1928-ųjų kiekvienais metais šv.Kūčių vakarą girdėdama gražiausias giesmes, giedamas Karališkojo koledžo choristų.
Vokalinis ansamblis iš Gruzijos “Basiani” - savo šalyje labai gerai žinomas. “Basiani” neapsiriboja vieno stiliaus interpretacijomis, atlieka įvairių Gruzijos regionų bažnytinę bei liaudies muziką, taip pat ir eksperimentinius, šiandienos kompozitorių parašytus veikalus. Kas bent sykį girdėjo gruzinų dainas, žino ir jų itin savitą, niekieno nepakartojamą atlikimo manierą, ateinančią iš amžių glūdumos.
Pirmąsyk festivalyje sulauksime ypatingų svečių iš tolimosios Australijos - aborigenų šokių teatro grupės “Descendance”. Ši grupė yra surengusi šimtus pasirodymų Europoje, Azijoje, Amerikoje. Pasak pačių šokėjų, jie yra “praplėtę savo akiratį 24-iose pasaulio valstybėse”. Botanikos sode pasirodysiantis “Descendance” - vienas žymiausių kolektyvų savo šalyje. 2004 m. aborigenų šokėjai buvo apdovanoti UNESCO Taikos prizu.
Garsiausi Lietuvos vardai
Šalia pasaulio įžymybių, kurių dauguma Lietuvoje viešės pirmą kartą, rikiuosis ir tie, kurių pavardės klausytojams labai gerai žinomos, o jų meistriškumo lygis nekelia abejonių net ir aršiausiam kritikui. Pianistai Petras Geniušas, Mūza Rubackytė, Guoda Gedvilaitė, smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, altininkas Arūnas Statkus, fleitininkas Algirdas Vizgirda, dainininkai Irena Milkevičiūtė, Vytautas Juozapaitis, Asta Krikščiūnaitė, Virgilijus Noreika, Asmik Grigorian, Eduardas Kaniava, Sabina Martinaitytė, dirigentai Gintaras Rinkevičius, Juozas Domarkas, Petras Bingelis bus XII Pažaislio muzikos festivalio svečiai ir šeimininkai.
Be pripažintų klasikos grandų, savo vokalinį meistriškumą rodys ir populiariosios muzikos atlikėjai: Deivis, Merūnas, Linas Adomaitis.
Į Pažaislį, kuris senaisiais laikais vadintas Mons Pacis (Taikos Kalnu), ateiname, kai išsiilgstame ko nors tikro, nenuginčijamo ir harmoningo. Ateinam čia be jokių pragmatiškų tikslų - tiesiog pabūti, pasiklausyti muzikos. Vienuolynas mena mūsų istorinę praeitį, čia gyvenusių, jį stačiusių, puoselėjusių šviesuolių likimus.
Mums taip svarbu išsaugoti Pažaislį. Neleisti jam visiškai nuskursti, suirti, sunykti. Pažaislyje mes išgirstame muziką, kurią šviesaus atminimo smuikininkas ir dirigentas Jehudis Menuhinas (1916 - 1999), dukart savo dalyvavimu pagerbęs šį festivalį, pavadino “stebuklu, jungiančiu materiją su dangumi”. Pažaislio muzikos festivalis šiuo stebuklu jau paskatino patikėti tūkstančius žmonių.
