Šviežia, kokybiška, aistringa. Sunku papasakoti – būtina išgirsti.
UN: Kas yra „Dublicate“?
Pablik: Aš ir Genys esame pagrindiniai kompozitoriai, o live pasirodymuose prisijungia Marius Aleksa (būgnai) ir Eimis Pivoriūnas (video).
UN: Buvo „Empti“, „Overtone“ ir dabar trečias etapas – „Dublicate“. Kuo jis kitoks?
Pablik: Šiuo metu šalia „Dublicate“ yra dar vienas projektas – „Bango collective“. Šiame projekte dalyvauja vietiniai čigonai iš taboro. Prieš pusmetį įsirašėme kelių čigonų repavimą, pasakojimus, kurie skamba kaip muzika. Dabar yra pabaigti 4 gabalai, o po švenčių žadu prisėsti ir daugiau padirbėti. Tai radikaliai kitoks projektas negu „Dublicate“.
O dėl etapų, niekada nežinai, kuris baigėsi, kuris tęsis vėliau. Gali būti, kad kada nors atgaivinsim „Empti“, nors grupės skambesys ir būtų kažkaip transformavęsis. „Overtone“ iširo, nes vokalistas Saulius nebenorėjo toliau to daryti. O su vokalistais Lietuvoje sudėtinga – jų tiesiog nėra.
Aš žinau Giedrę Vitkauskaitę ir Saulių Prusaitį, kurie tiktų „Overtone“, nors jų balsai skamba labai skirtingai. Pavyzdžiui, Saulius tinka griežtesnėms kompozicijoms.
UN: Kaip kilo idėja daryti „Dublicate“?
Pablik: Aš dirbu reklamos agentūroje – gaminu muzikas reklaminiams klipams. Vienu metu reikėjo pagalbininko, nes užgriuvo daug darbo. Jau iš seniau pažinojau Geniuką, todėl jam pasiūliau padirbėti kartu. Jis sutiko ir tapo mano kolega. Vėliau po truputį pradėjome daryti muziką kartu, t.y. anksčiau aš vienas dariau kokius nors gabalus, o dabar nusprendžiau įtraukti ir Genį.
Staigiai gimė pavadinimas „Dublicate“, nes vyravo dub muzikinis stilius. Beje, viena mergina iš Japonijos siūlė pavadinimą užpatentuoti (aut. past. abu pradeda krizenti). Taigi projektas labai natūraliai išsivystė, tiesiog, plaukte išplaukė.
UN: Geny, o kas tau yra „Dublicate“?
Genys: Tai yra pagrindinis mano užsiėmimas, neskaitant darbo, be kurio neįmanoma gyventi. Kaip būtų gera nedirbti...
UN: Dažnai „Dublicate“ pasirodymuose muzika ir vaizdas sudaro sintezę. Ar videoprojekcijos yra savotiškas vokalo pakaitalas?
Pablik: Pirmiausiai, mūsų pasirodymuose nėra į ką žiūrėti, išskyrus tris grojančius vaikinukus. Todėl vaizdai gelbėja pasirodymą, ypač kai garsai ir vaizdai eina sinchronu. Be to, vieną kartą pasirodymą padarius su vaizdu, supranti, kad daugiau nenori be jo. Todėl visada stengiamės, kad koncertai būtų su video.
UN: Ką dar be koncertinės veiklos daro „Dublicate“?
Pablik: Kuriam muziką filmams. Pavyzdžiui, Simono Aškelavičiaus filmui „Lietuviškos grožybės“, Igno Jonyno trumpo metro filmui „Šokantis kirminas“. Taip pat teatrai, reklama, muzika.
Tačiau dažniausiai su tokiais projektais dirbu individualiai, o kaip „Dublicate“ sudalyvaujame rečiau. Žinoma, darbo procesas skiriasi, kai kuri muziką filmams ar savo albumui, bet viskas įdomu. Nesvarbu kokia meno kryptis, vis tiek viską darai savo malonumui. Man svarbiausia, kad būčiau patenkintas, o paskui galvoju apie pinigus.
UN: Kaip Lietuvoje priima „Dublikate“ muzikinį stilių?
Pablik: Tiesą sakant, kol kas mes nedaug koncertuojame. Bet kiek grojam, tai puikiai priima. Paskutinį kartą grojome klube „Connect“, kur susirinko apie 500 žmonių. Kaip nepopuliariai grupei, kuri neskamba per radiją, tokia publika yra pats tas.
UN: Ar darydamas naują projektą pagalvoji, kaip jis bus sutiktas?
Pablik: Niekada nesivaikiau madų: ką žmonės klauso, ką radijas groja. Visada dariau, ką noriu daryti ir niekada nesusimąstydavau, kad reikia daryti popsą, nes tai yra klausoma. Dabar ruduo, todėl man norisi daryti depresyvesnę muziką. Nežinau, kas bus kitais metais, turbūt rokas. Pastaruoju metu rokas labai stipriai ateina į mano kūrybą.
UN: Juk rokas nemažai skiriasi nuo to, ką dabar groja „Dublicate“.
Pablik: Taip nesakyčiau, juk ir ten, ir ten vienodi pagrindai – tie patys trys akordai, tik skamba truputį kitaip. Rokas turbūt man reiškia visai ką kitą, negu roko klausytojui.
Šiuo metu galvoje vienintelis roko atlikėjas – Jackas Beckas. Yra tam tikros vietos tam tikrose grupėse, kur galiu pavadinti – rokas. Genys: Aš irgi pradedu klausytis daugiau roko. Man patinka Ian Brown, Richardas Ashcroftas, buvusi grupė „The Verve“, „Depech Mode“.
UN: Apie ką jūsų muzika?
Pablik: Žodžiais neišeina papasakoti, reikia girdėti pačią muziką – geriau muzikos klausytis, negu apie ją kalbėti. Pačiam apibūdinti muzikinį stilių taip pat nėra lengva, nes aš galvoju vienaip, o pasirodo, kad yra kitaip. Mes grojam tai, kas yra tarp dub‘o ir viso kito, t.y. „Dublicate“ muzikoje egzistuoja ne tiek dub‘o pagrindai, kiek jo garsai. Iš tiesų, kažkokios koncepcijos nėra, tiesiog viską darome nuoširdžiai – kai užeina įkvėpimas. Genys: Harmonija, tema – tai yra pradžia, už ko užsikabini. Kūrinio tęsinį galima ir susapnuoti. Nenuostabu, kad visą dieną prasėdėjus studijoje, net ir naktį sapnuoji tą patį. O ryte jau žinai, kaip tas gabalas atrodys.
UN: Kas įkvepia kūrybai?
Pablik: Radijo tikrai neklausau. Namuose groja jazzas, kas nors ramesnio, filmų muzika. Labai mėgstu filmus. Vienas geresnių – Neilo LaButes mažo biudžeto filmas „Nurse Betty“. Aš nebuvau matęs filmo su tokiu geru siužetu.
Man patinka namuose turėti filmų. Paprastai tą patį filmą žiūriu po du, tris kartus.
Genys: Aš klausau visokios muzikos. Visų stilių grupės turi gerų gabalų, todėl sunku kažką išskirti. Patinka reggae, hip-hopas, jazz. Dabar ir roką pradėjau klausyti.
UN: Kas yra Jūsų gyvenimo aistros?
Pablik: Sportas – nesveikata. O maistas yra gerai, taip pat mėgstu alų. Muzika yra didžiausia mano aistra. Todėl puiku, kad susiderina laisvalaikio praleidimo forma su darbu – viską turiu vienoje vietoje. Jeigu vieną dieną man nusibostų muzika, tada užsiimčiau video montažu. O kai jau būsiu senas dėdė, tai norėčiau turėti restoraną su labai geru maistu. Juk maistas – irgi kūryba.
UN: Kokie ateities planai?
Pablik: Kitiems metams turime planų pakoncertuoti. Dabar siuntinėjame audio ir video demo versijas. Taip pat planuojame pabaigti albumą. Šiuo metu turime daugiau nei pusę medžiagos. Bet dažniausiai būna taip, kad pradėjus įrašinėti albumą, supranti, jog šito ar ano nenori arba kažką reikia perdaryti.
Aš neretai kūrinius perdarau kokius tris kartus, kol galutinis variantas mane tenkina. Kita vertus, daug kas taip prapuola. Pavyzdžiui, man gali atrodyti, kad šitas kūrinys yra šlamštas, bet klausytojui patinka. Panašiai buvo su „Empti“ daina „Gera mylėtis“.
Tai buvo greičiausiai padarytas gabalas – gal per dvi valandas. Todėl mums jis netapo labai brangus, nes mažai darbo įdėta. O klausytojams patiko, topuose pirmose vietose sukosi. Taigi, niekada negali žinoti, ką išmeti perdarydamas kūrinį.
UN: Ar jau turite kokią nors būsimo albumo koncepciją?
Pablik: Kol kas ne. Jeigu prisijungs vokalistas, bus puiku. Apskritai, baisu kalbėti apie ateitį, nes viskas gali pasikeisti – tik prikalbėk apie „Dublicate“, o išeis roko albumas.
Kaip minėjau, rokas intensyviai ateina. Filmuose taip pat naudojau daug roko pagrindų, daug erdvės duodu gitaroms. Apskritai, dabar toks etapas, kai muzikoje naudoju daug gyvų instrumentų – gitarų, bosą. Šiais metais nusipirkau ir kontrabosą, ir akustine, ir bosinę gitaras. Instrumentų daugėja, reikia tik išmokti groti kontrabosu – gerai lavina klausą.
Be to, kūrybos procesas išsitęsia, nes galime sau leisti studijoje sėdėti kad ir metus. Gal tai nėra gerai, nes sugalvojus eiti į studiją ir įrašyti labumą, susikaupi šiam darbui. O čia – ai, neišėjo šiandien, gal rytoj išeis, o gal po savaitės ar po mėnesio, o gal iš viso neišeis. Ir dėl to nesijaudini. Genys: Todėl ir darai, kol pačiam patiks. Vis išmoksti naujų dalykų, todėl ir norisi dar geriau ir dar geriau daryti muziką. Praktiškai tam galo nėra.
UN: Kokiu instrumentu labiausiai patinka groti?
Pablik: Dabar bosu. „Dublicate“ taip pat daug boso skambesio. Vėl grįžta gitaros. Man patinka ritminiai dalykai, todėl bosas ir būgnai yra neatskiriama muzikos dalis. Paprastai mano muzikoje nėra aiškios melodijos linijos. UN: Kaip „Dublicate“ atrodo Lietuviškos muzikos kontekste?
Pablik: Oi, mes nelabai žiūrime į Lietuvišką kontekstą. Nelabai ir norime žiūrėti ar pataikyti. Greičiausiai atrodome, kaip balta varnelė tarp lietuviškų plunksnų.
Genys: Bet džiugu, kad turime savo klausytoją. Žinoma, yra tokių, kurie nesupranta „Dublicate“ muzikos, jiems ji pasirodo per sudėtinga ar per monotoniška. Bet visiems neįtiksi.
Pablik: Muzikiniame versle esu daugiau nei 10 metų. Projektai tęsiasi, niekas nesustoja, nesvarbu, koks pavadinimas ar stilius – svarbu, ką žmogus daro. Per tiek laiko atsiranda žmonių sluoksnis, kuriam patinka tavo kūryba, jie ateina į koncertus, klauso tavo muzikos.
Netrukus pasirodysiančiame naujame „UrbaNation“ numeryje skaitykite apie visus 2006-ųjų reikšmingiausius. Interviu su metų atradimu – grupe „Gravel“. Išsamią praėjusių metų Lietuvos „underground“ scenos apžvalgą. Susipažinkite su muzikos grotuvus bei radijo stotis valdžiusiu Emo Rock stiliumi, sužinokite, kodėl reperį Timbaland vadiname svarbiausiu 2006-ųjų muzikos žmogumi. Be to, kartu su žurnalu gausite filmą „No name“ apie lietuvių ekstremalaus sporto mėgėjų nuotykius. Ieškokite vasario mėnesio „UrbaNation“ jau nuo šios savaitės prekybos centruose bei spaudos kioskuose.
