Cee-Lo (tikras vardas – Thomas Callaway, 30) muzikavo su Atlantos reperiais „Goodie Mob“ bei išleido du solinius albumus, o prodiuseris Danger Mouse (Brian Burtin, 29) muzikos padangėje suspindo su „The Grey Album“ (nelegalus The Beatles „White Album” ir Jay-Z „The Black Album” perdirbinys) ir Grammy apdovanojimui nominuotu „Gorillaz“ albumu „Demon Days“.
Gnarls Barkley projekto idėja pradėjo materializuotis, kai Danger Mouse ir Cee-Lo drauge dirbo prie „What U Sintin On?“ – remiksavo „gabalą“ iš Danger ir Jemini „Ghetto Pop Life“ LP. Tačiau ne viskas buvo persismelkę entuziazmu nuo pat pradžių. Cee-Lo manymu, Danger Mouse ieškojo kitokių skambesių: jis žavėjosi vulgariomis, experimental grupėmis, pavyzdžiui, „The Electric Prunes“ ar garso takeliais iš senų vesternų (patikslinant reikia pasakyti, kad būtent spaghetti western žanro filmų).
Realiai projektas prasidėjo 2003-siais, duetui nuvogus laiko nuo kitų darbų ir vis susibėgant į studiją, o kai laiko surasti nepavykdavo, Cee-Lo ir Danger Mouse tiesiog elektroniniais laiškais siuntinėdavosi failus. Vėliau, išsiuntinėjus keturių dainų demo versiją, veiksmas rutuliojosi geometrinės progresijos tempu.
Anot vienos Gnarls Barlkley vardo aiškinimo versijos, tai yra žodžių žaismas kuris susišaukia su NBA krepšininko Charles Barkley pavarde. Vėliau pats Danger Mouse atskleidė projekto pavadinimo kilmę: „Tokį pavadinimą sugalvojo draugai. Iš pradžių vardijom išgalvotų garsenybių vardus, kaip Prince Gnarls bei Bob Gnarley, kol galiausiai kažkas sušuko – Gnarls Barkley!”
Vienas ir Kitas
Danger Mouse vaikystė buvo įvairi. B. Burtinas augo New Yorko valstijoje, daugiausiai baltųjų apgyvendintame rajone. Jo tėvas buvo mokytojas, o mama – socialinė darbuotoja. Paauglystės metais visa šeima persikraustė į juodaodžių rajoną Atlantoje. „Tai jokiu būdu nebuvo getas, tačiau ten buvo visai kitaip, negu aplinkoje, iš kurios aš atėjau“, – sako Danger. – „Muzika, kurios klausai, charakterizuoja ir tave patį. O Atlantoje, neabejotinai, pradėjau labiau domėtis hip-hopu“.
Tuo tarpu Džordžijos valstijoje gimęs Cee-Lo, muzikinę karjerą pradėjo bažnyčios chore, vėliau susidėjo su reperių gauja. Atlikėjas prisipažįsta, kad jam patinka dabartinis jo užsiėmimas, tačiau kadaise jis svajojo apie kitokią karjerą: „Aš norėjau būti suteneriu“, – kiekviename interviu pasipasakoja Cee-Lo. – „Taip pat kažkuriuo metu troškau tapti samdomu žudiku“.
Cee-Lo didelė kūno dalis papuošta tatuiruotėmis. Pastebimiausios „Revolution“, ištatuiruota gotikiniu šriftu nugaros viršuje, ir „Wisdom“, užrašyta tibetietišku stiliumi ant pakaušio. Ne vienas nustemba pastebėję mažytį klaustuką prie dešinės Cee-Lo akies. Ši tatuiruotė primena piktadarišką Riddlerį iš senojo televizijos serialo „Batman“. Yra dvi priežastys, kodėl ši tatuiruotė susirangė ant atlikėjo veido: pirma, Cee-Lo yra mistiškas bičas su sunkiai suprantamu tarimu, o antra, savo gyvenime yra padaręs blogų dalykų.
Pasivaikščiojimai St. Elsewhere gatvėje
Multiplatininis albumas „St. Elsewhere“ vertas fūzo: visos 14 dainų, kurios skamba ir moderniai, ir senoviškai – su retro kvapeliu, yra puikios. Neveltui Gnarls Barkley debiutinis albumas „St. Elsewhere” JAV tapo platininiu, o Australijoje – auksiniu. Čia puikiai sudera Danger Mouse hip-hopo apdoroti soul bitai ir psichodelinė atmosfera, kurią kuria tamsūs, pakvaišę ir intymūs dainų tekstai. Pavyzdžiui, apie nekrofilišką meilę, apie monstrus, tūnančius po lova, kurie pasirodo beesą tu pats.
Nuo repo pradėjęs Cee-Lo jau solo albumuose parodė, kad moka ir dainuoti. Be to, jis yra dainavęs su tokiais atlikėjais, kaip Carlos Santana „Everlast”, „Common“, „Royce Da 5'9“, „Teista“, „OutKast“, „Black Eyed Peas“, „Musiq“, „Cunninlynguists“, Diddy ir Trick Daddy. „St. Elsewhere“ albume atlikėjas taip pat parodė savo sugebėjimą dainuoti, nors neatsisakė ir repo („Feng Shui“, „Transformer“). Pats atlikėjas tai vadina „agresyviu jautrumu“. Apskritai, dainų tekstai nėra tipiški Cee-Lo stiliui, kuomet viršų ima žodžių gausa – čia akivaizdžiai pereita prie minties glaustumo.
Cee-Lo ir Danger augo su „Motown“ muziką, aštuoniasdešimtųjų sunkiuoju metalu, new wave banga ir hip-hopu – visa tai ir girdime „St. Elsewhere“. Jiedu taip pat žavėjosi naujas muzikos erdves atvėrusiu britų grupės „Portishead“ albumu „Dummy“, kuris kaip ir „St. Elsewhere“ sujungė hip-hopo bitus, jausmingą vokalą ir kino atmosferą.
„Crazy“ psichozė
Pernai metų pradžioje duetas dviems savaitėms užsidarė Atlantos „Maze“ įrašų studijoje. Jiedu dirbdavo po 12 valandų per dieną: Danger ateidavo anksti ryte ir rašydavo muziką, dėliodavo bitus. Tuo tarpu, Cee-Lo pasirodydavo vėlyvą popietę ir įrašydavo vokalo partiją. Ketvirtą dieną jis įdainavo „Crazy“. Neįtikėtina, bet ši daina buvo įrašyta tik per vieną sesiją. Danger Mouse juokiasi prisiminęs šią istoriją: „Cee-Lo teturėjo ant popieriaus lapo užrašytus dainos žodžius. O tai, ką girdite albume, yra pats pirmasis jo bandymas dainuoti „Crazy“. Jis tiesiog atėjo ir pabandė kažką sudainuoti, norėdamas pažiūrėti, kas išeis. Bet įrašas skambėjo nuostabiai, todėl mes ir palikome pačią pirmąją versiją”.
Jau minėjome Danger simpatijas itališkiems vesternams. Pasirodo, „Crazy“ sukurta pagal „Nel Cimitero Di Tuscon“ dainą, kuri buvo parašyta 1968-aisiais vesternui „Preparati La Bara!“. O tekstas gimė Danger Mouse nugirdus pokalbį studijoje: „Žmonės mano, kad reikia būti crazy, jeigu nori tapti aktoriumi“. Kita vertus, Cee-Lo į tai žvelgia abstrakčiau: „Tai yra sielos išraiška, tai – pati muzikos prigimtis“.
Apdovanoti iki ausų
Kad žmonės su džiugesiu atsimintų „Crazy“, o ne raukytųsi nuo nuolatinio jos skambėjimo, Gnarls Blarkley nusprendė dainą ištrinti iš „iTunes Music Store” siunčiamų dainų sąrašo. Žinoma, vaikinai yra galvoti ir palaukė, kol „Crazy“ sumuš rekordus – devynias savaites iš eilės hitas išsilaikė pirmojoje topo vietoje. Kol kas pasiekti didesnę sėkmę pavyko tik „Wet Wet Wet“ su „Love Is All Around“ 1994-aisiais, kai daina topo viršūnėje išsilaikė 14 savaičių iš eilės. „Crazy“ taip pat atsižymėjo muzikos istorijoje kaip singlas, kuris paleistas tik internetinėje prekyboje (likus savaitei iki „Crazy“ pasirodymo CD formatu), pirmą kartą Didžiojoje Britanijoje pasiekė perkamiausių dainų topą.
Šiemet EMA apdovanojimuose atlikėjų porelė tapo ryškiausiu įvykiu, nuskynusiu statulėles už geriausią dainą, kuria tapo „Crazy“, ir už ateities skambesį – Best New Act, pagerbiant Danger Mouse ir Cee-Lo talentą bei žadant grupei šviesiausią ateitį. O MTV video klipų apdovanojimuos „Crazy“ susirinko geriausios režisūros ir montažo titulus. Čia įvairiausių laurų odisėja nesibaigia. Gnarls Barkley nominuoti penkiems Grammy apdovanojimams. Ir neabejotinai ne vieną iš jų nuskins.
Maskaradas
Kaukės – tai Gnarls Barkley arkliukas. Duetas, kuris vizualiai atrodo kardinaliai priešingai – aukštas ir žemas, liesas ir apvalainas, šviesiaodis ir tamsiaodis, sutinka fotografuotis tik su kostiumais: pavyzdžiui, oro linijų komanda, daktarai ir med. seselės, teniso žaidėjai, gladiatoriai, taip pat jie buvo apsitempęs privačios mokyklos uniformas ar pižamas. Nenuostabu, kad šiedu sulaukia tiek dėmesio iš žiniasklaidos ne tik dėl savo muzikos. Įsivaizduokite į interviu ateinančius du vaikinus: vienas įlindęs į pelės kostiumą, kitas – pasipuošęs spalvingais havajietiškais marškiniais ir užsidėjęs rudą peruką.
„Austin Powers“, „The Big Lebowski“, „A Clockwork Orange“, „Donnie Darko“, „Fight Club“, „Finding Nemo“, „The Matrix“, „Men in Black“, „Pulp Fiction“, „Wayne's World“, „The Wizard of Oz“ – tai keli filmai, kuriuos imitavo ir jų temomis buvo apsirėdę išradingieji atlikėjai. Beje, „Smiley Faces” videoklipe taip pat vaizduojami muzikiniai ir kultūriniai įvykiai nuo trečiojo iki dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio, Cee-Lo ir Danger Mouse vis pasirodant veiksmo fone. Čia tarsi mėgdžiojamas Woody Alleno dokumentinės parodijos „Zelig“ stilius, kai režisierius savo atvaizdą įmontuodavo į archyvinius kadrus.
Live Pasirodymų metu jie ir grupė taip pat dėvi tematinius kostiumus: nuo „Vyrų juodais drabužiais“ ar „Žvaigždžių karų“ veikėjų iki perukais apsimaukšlinusių metalistų grupės „Brushfire“ mėgdžiojimo. Dažniausiai koncertą grupė pradeda kokiu nors teminiu „koveriu“, kuris dera prie jų kostiumų. Pavyzdžiui, San Franciske pasirodę kaip virėjai, jie atliko „Duran Duran“ hitą „Hungry Like the Wolf“ (And I’m hungry like the wolf, Straddle the line, in discord and rhyme. I’m on the hunt I’m after you…)
Netrukus pasirodysiančiame naujame „UrbaNation“ numeryje skaitykite apie visus 2006-ųjų reikšmingiausius. Interviu su metų atradimu – grupe „Gravel“. Išsamią praėjusių metų Lietuvos „underground“ scenos apžvalgą. Susipažinkite su muzikos grotuvus bei radijo stotis valdžiusiu Emo Rock stiliumi, sužinokite, kodėl reperį Timbaland vadiname svarbiausiu 2006-ųjų muzikos žmogumi. Be to, kartu su žurnalu gausite filmą „No name“ apie lietuvių ekstremalaus sporto mėgėjų nuotykius. Ieškokite vasario mėnesio „UrbaNation“ jau nuo kitos savaitės prekybos centruose bei spaudos kioskuose.
Tinkle: www.gnarlsbarkley.com – oficiali grupės Gnarls Barkley svetainė. http://youtube.com >> į paieškos laukelį įvedę „Gnarls Barkley The Documentary“, galėsite pažiūrėti smagią parodiją apie masinę „Crazy“ psichozę.
